Sakalai Ultras: „Jūs pajudinote tribūną iš mirties taško“

– Esate senbūviai Lietuvos fancsenoje – žinote kas vyko praeityje ir kaip keitėsi sporto klubų palaikymo situacija. Jūsų akimis – kokia E tribūna buvo prieš įsikuriant GWB?

 

– Galima sakyti, kad palaikymo kokybės atžvilgiu iki kokių 2003–2004 – ųjų metų Green Death‘ai ėjo koja kojon su sakaliniais ir progresuojančiais rytfaniais. Tačiau po metų, pusantrų, sakaliniai reformavo savo kuriamą palaikymą: skanduotes pakeitė melodingos dainos, padidintas vėliavų skaičius, naudojamas savadarbės pirotechnikos arsenalas pasipildo fajeriais ir stroboskopais. Nors ir atsilikdami, tačiau tuo pačiu keliu žengė ir rytfaniai. Tuo tarpu E tribūna buvo tarsi užtraukusi rankinį stabdį. Konservatyvus požiūris į naujoves ne tik neleido tobulėti, bet ir vedė tribūną prarajos link. Pažvelkite į senas tribūnos nuotraukas – visos kaip viena. Arba iškelti šalikai, arba kelios mojuojamos vėliavos, kuomet abi Vilniaus chebros jau darė choreografijas. Dar vienas regresijos pavyzdys buvo senos tradicijos, zino „Žalioji mirtis“ leidybos nutrūkimas. Garsinis palaikymas vis dar rėmėsi skanduotėmis, kelios dainos ir tos buvo iš Vilniaus „Žalgirio“  stadiono.

 

– Ką manote apie mūsų kuriamą palaikymą?

 

– Jūs sugebėjote pajudinti tribūną iš mirties taško. Dainos, vizualinis palaikymas, jaunatviškas maksimalizmas, apskritai visas požiūris į fanizmą yra labai sveikintinas.

 

– Kuo skiriasi paprastas fanas nuo ultros?

 

– Jei labai nelendant į subtilybes ir smulkmenas, galima pasakyti, kad būti fanu – tiesiog gerai leisti laiką tribūnoje su draugais. Ultrizmas yra gyvenimo būdas. Ultra gyvena ne pagal mokyklos ar užklasinių būrelių tvarkaraštį, o pagal mylimos komandos. Jei fanas neturi laiko, noro ar kažkuo kitu yra užsiėmęs, jo varžybose nesutiksi. Su ultrom visiškai priešingai – jų nesutiksi niekur kitur varžybų metu, tik tribūnoje.

 

sakalai_ultras_3

 

– Prieš keletą sezonų šalies krepšinio fanscenoje choreografijas atlikdavo tik Jūs ir rytfaniai. Ėmėme tuo rimtai užsiimti ir mes. Kaip vertinate mūsų choreografijas, ar jaučiate sveiką konkurenciją?

 

– Bet kokia iniciatyva yra sveikintina ir pagirtina. Mano nuomone, jums kartais pritrūksta nuoseklumo ar užbaigtumo atliekant choreografijas arba kitaip tariant, jums tiesiog trūksta patirties. Tačiau patirtis kaip tik ir ateina per darbą. O darbo ir pastangų jūs įdedate tikrai nemažai. Su laiku vaizdas E sektoriuje turėtų tik gerėti. Tsakant, neklysta tik tie, kurie nieko nedaro.

 

– Atsisakėte dalyvauti kasmetiniame fanų čempionate. Ne pirmą kartą organizuojate atskirą ultrų krepšinio turnyrą. Kokios to priežastys ir kokios šio turnyro ateities perspektyvos?

 

– Šiemet įvyko šioks toks apsižodžiavimas internetiniame lygmenyje dėl mūsų nedalyvavimo fanų čempionate. Kažkas netgi sugebėjo sukurti teoriją, dėl ko sakaliniai boikotavo šį renginį. Tačiau šie sąmokslo teorijų kūrėjai pamiršo atsigręžti į visai netolimą praeitį. Sakalai Ultras tokio pobūdžio turnyre atsisako dalyvauti jau trečius metus iš eilės. To prežastis labai paprasta – į fanų čempionatus kviečiami visi norintys dalyvauti.

 

2005 metų metų turnyre teko susidurti su CSKA fanų komanda, kurioje buvo indentifikuoti du Nemenčinės plento sodų bendrijos gyventojai. Dar viena komanda kasmet atsiveža „senuosius fanus“, kurie tikrai gerai žaidžia krepšinį, tačiau tribūnoje nepastebimi jau n metų.  Būtent toks negarbingas kai kurių komandų elgesys ir privertė sakalinius nebedalyvauti tokiuose turnyruose. Kalbant apie Dariaus Stoškaus taurės turnyrą, galiu pasakyti, kad nesiruošiame konkuruoti su „fanų čempionatais“, nesiruošame jo daryti grandiozinio su gausybe komandų, remėjų bei prizų. Šis turnyras skiriamas mūsų mirusiam tribūnos draugui atminti. Tikimės, kad tai taps gražia tradicija ir vyks kiekvienų metų birželio paskutiniosiomis dienomis.

 

sakalai_ultras_2

 

– Kaip vertinate savo jubiliejinį sezoną? Kokie Jūsų ateities planai?

 

– Sezoną vienareikšmiškai įvertinti būtų sunku. Šiemet paruošėme mažiau choreo nei pernai, tačiau bandėme jas daryti kaip įmanoma kokybiškesnes. Ar mums pavyko, spręsti kitiems. Gera tradicija šį sezoną tapo vis dažniau į įšvykas nuomuojamas mikriukas. Pagerinome jau senokai užsistovėjusį išvykų rekordą – 38 sakaliniai Kaune. Po incidento Kaustoje buvo išjungtas internetinis puslapis ir tai be jokio abejo yra labai didelis minusas. Keletas naujų vėliavų, naujų dainų, dešimtmečio paminėjimas bei kitos smulkmenos nuteikia viltingai. Ateinančio sezono planų nenorėčiau išduoti. Kai viską įvykdysim, tada jums ir pasakysim: „Čia ir buvo mūsų sezono planas“.

 

–  Ko palinkėtumėt mūsų grupuotei?

 

–  Jūsų grupuotei norėčiau palinkėti kaip ir dabar nestokoti jaunatviško maksimalizmo, kurio vedami jūs taip greitai ir iškilote. Pasiekti savo užsibrėžtų tikslų ir nuolatos tobulėti.