Paskutinis video

2011-2012 sezonas

 

Atsisveikinus su hale, kartu su komanda persikėlėm į Žalgirio areną Nemuno saloje. Klaustukais ir nerimu dėl palaikymo kokybės apipintas sezonas artėjo. Baigiantis Europos krepšinio čempionatui, kuris finišavo mūsų mieste, Žalgiris apsirūpino iki tol nematyto lygio žaidėjais. Buvo įsigyti du žaidėjai iš NBA, kurie anapus Atlanto žaisdavo starto penkete ir buvo žvaigždėmis, susigrąžintas Marko Popovičius, priviliotas talentingas serbas bei pasirašyti kontraktai su 4 Lietuvos rinktinės nariais. Koks prieš šį sezoną buvo biudžetas galima tik paspėlioti… Nerimą ir  dvejones, jog mūsų palaikymas paskęs naujoje 15 000 vietų arenoje sklaidė dideli komandos užmojai, tad dauguma mūsiškių skubėjo apsirūpinti abonementais. Prieš sezoną, klubo atstovams dalyvaujant, rinkomės tribūną, kuri visą sezoną turėjo tapti mūsų. Klubas nerodė nei menkiausio intereso suvienyti dviejų grupuočių palaikymo, o mūsų noras komandą palaikyti pirmame aukšte, šalia GD sektoriaus, pastarųjų buvo atmestas. Dėl tokių žinių buvo aišku, jog šį sezoną namų mačuose palaikymas vėl bus chaotiškas. Įsikuriame trečiame arenos aukšte – 318 sektoriuje, GD – pirmąjame (tiesiai po mūsų sektoriumi).

 

marko_popovic_zalgirisIš karto pasibaigus praeitam sezonui, socialiniame tinklalapyje Facebook buvo sukurta peticija „Mes norime Marko Popovičiaus sugrįžimo“. Prieš du sezonus Kauno garbę gynęs kroatas porą sezonų rungtyniavo Kazanės „Unics“ ekipoje. Po paskutinio sezono baigėsi jo kontraktas su rusais. Žinodami šio žaidėjo ryšį su fanų tribūna, jo neabejingumą žaliai baltiems, buvo mestos nemažos pastangos jį susigrąžinti. Pasirašančių peticiją skaičius sparčiai augo (Popui grįžus jis buvo pasiekęs 3500). Apie mūsų ketinimus buvo parašę ir keli didžiausi šalies portalai. Galiausiai, vasaros pabaigoje mūsų herojus pats peticijoje pranešė: „Soon…“. Po vidurnakčio pasirodė žinia, jog snaiperis grįžta į krepšinio sostinę.

 

Kadangi draugiškų rungtynių ciklas vyko už uždarų durų, pirmasis sezono mačas įvyko rugsėjo 29 Taline su vietos „Kalev“. Į Estijos sostinę nukeliauja 9 boysai. Išvyka, kuri trunka 26 valandas nepalieka abejingų – laikas praleidžiamas itin smagiai, su daug nuotykių bei gerų akimirkų. Rungtynėse devyniese sukuriame gana neblogą palaikymą, mojuojame ir atsivežtas kelias vėliavas. Daug dėmesio skiriame į komandą grįžusiam Popui. Mačo pabaigoje iškeliame jo atvaizdus ir banerį „Welcome back, hero!”. Pasitinkant komandą uždegame piro, susikabinę ratu šokame su Popu, kitiems žaidėjams daliname lipdukus ir linkime gero sezono.

 

Po penkių dienų 10 žaliai baltų vyksta į Klaipėda, kur žalgiriečiai įveikia Palangos „Adakrio“ klubą. Senojoje „Neptūno“ salėje konkurentų nėra, tad kaip su tokiu skaičiumi žmonių, pramušamas padorus palaikymas. zalgirio_fanai_vilnius_2Po dviejų dienų ruošiamės į jau trečią išvyką per 8 dienas – šį sykį traukiame į Vilnių, kur Žalgiris susitiks su „Sakalais“, grįžusiais iš Šakių. Senąją Ekinstos salę aplanko 40 žaliai baltų, o prisidėjus GD, tribūna atrodo šauniai. Palaikymas, užsivedimas aukšto lygio. Po ilgosios pertraukos iškeliame choreografiją, kuri simbolizuoja, jog palaikoma komanda yra vienintelė ir negali būti pakeista.

 

Pirmame Žalgirio mače naujoje arenoje apsilanko ~80 boysų. Nepaisant to, palaikymas silpnas, be užsivedimo. Matyt reikia laiko apsiprasti. Spalio 17 Žalgirio arenoje rungtynėmis prieš Maskvos „CSKA“ atidaromas naujas Eurolygos sezonas. Didelis rungtynių ažiotažas – pilna arena žiūrovų. Tribūnoje ~50 žaliai baltų, palaikymą stengiamės grįsti skanduotėmis, kadangi kai dainuojančių dainas santykis 15 000:50, gero rezultato tikėtis naivu. Sezoną Europoje pradedame pralaimėjimu. Verta paminėti, jog Eurolyga prieš naują sezoną buvo nutarusi uždrausti į rungtynių programą įtraukti himno giedojimą. Tačiau lietuviai randa būdą apeiti šį idiotišką sprendimą – likus minutei iki mačo pradžios visa arena per kiekvieną namų mačą tradiciškai sudainuodavo himną. Rungtynių maratonas nevaržomai tęsiasi – po trijų dienų Žalgiriui startuoja LKL sezonas namuose prieš Pasvalio klubą. Per šias rungtynes netveriame juoku ir nuostaba, kai apsauginis ima panikuoti, kuomet bent vienas iš mūsų pakelia koją ir atsiremia į kėdės atlošą. Netrukus kontroliuoti situacijos suguža dar kokie 7 apsaugos darbuotojai. Toks scenarijus tęsiasi viso sezono metu. Nors apsauginiai nelabai kuo skiriasi nuo kituose Lietuvos miestuose dirbančių, proto stoka pasižyminčių apsauginių, kuriems dažniausiai iš už striukės kyšo kalėjimuose padarytos tatuiruotės, likusiose rungtynėse žymesnių konfliktų pavyksta išvengti. Reiktų ir paminėti, jog nuolat sustiprintos apsaugos stovėdavo tik prie mūsų, o ne prie kolegų sektoriaus.

 

Dar po kelių dienų – derbis. Kadangi Kauno „Baltai“ halę išsinuomoja iki naujųjų metų, o mes svečių teisėmis grįžtame į savo neseniai apleistus namus. Tai padarome su nostalgija – grįžti namo visada gera. Renkamės į A sektorių (~60 boysų). Halės tribūnos pustuštės, kas leidžia sukurti gerą palaikymą. Pasiekiame rekordinį mojuojamų vėliavų skaičių – 10. Ausys niekaip neįpranta prie komentatoriaus džiugaus balso, skambančio baltams įmetus tritaškį. Sutriuškinam antrąją Kauno komandą, paskanduojame „Kaunas mūsų!” ir skirstomės. Į pirmąją Eurolygos išvyką (Malaga) susiruošia vienas GWB narys. Tribūnoje pakabinama mūsų ir Lietuvos vėliava, kartu su vietiniais lietuvių pižonais kuriamas šioks toks palaikymas. Paskutinis spalio mačas – namuose su „Nizhny Novgorod”. Kaip ir daugelyje šio sezono mačų, įgijime sveiką įprotį – mačo pradžioje išmesti nemažai konfeti. Komanda gėdingai pralaimi ir tuo turbūt prasideda didžioji žalgiriečių duobė, kuri vis įgija pagreitį.

 

aleksandr_trifunovic_zalgiris

 

Atsipučiame po mačų maratono ir praėjus savaitei susiruošiam kelionei į Rygą, kur susitiksim su vietos VEF. Per trumpą pertrauką nuo rungtynių, Romanovo sprendimu atleidžiamas vyr. treneris I.Zouros. Beveik visi šį sprendimą vertina kritiškai. Tai jau trečias šį sezoną pakeistas treneris, o Romanovo valdymo eros metu tai jau 9 treneris (ir tik 12 pergalių Eurolygoje). Į šią išvyką susiruošia 9 boysai, nors ir diena išvykai pati nepalankiausia – pirmadienis. Iki Latvijos sostinės riedame linksmai, kaip priklauso – su nuotykiais. Kaip įprasta šiame mieste, paklaidžiojame ir šiek tiek pavėluojame į mačą. Komandos žaidimas vėlgi apgailėtinas – pralaimime ir latviams. Pakabiname ir paliekame kabėti banerį, atsakantį į naujai nupirktą trenerį A.Trifunovičių (buv. LR treneris): „Kurvos garbė$ neturi“. Po mačo pasitinkant komandą perlipame per aukštą tvorą, mus skiriančia nuo žaidėjų ir reikalaujame pasiteisinimo. Žaidėjai atsiprašinėja ir sako, jog nežino kas atsitiko… Nepaisant nesėkmės, išliekame optimistais ir kaip ir atvykome, grįžtame su nuotaika. Griežto, bet teisingo banerio nuotrauka sukelia didelį žiniasklaidos susidomėjimą – apie mus parašo 15min.lt, delfi.lt, lrytas.lt ir t.t. portalai. Mūsų puslapį tą dieną aplanko per 1500 unikalių lankytojų.

 

Lapkričio 10 vėl namų mačas – šį kart Eurolygos (prieš Bambergo „Brose Baskets“). Iš karto po himno išmetame nemažai konfeti, keliame du banerius, skirtus klubo savininkui, kuris priklausomai nuo nuotaikos keičia trenerius: “V.R., išgelbėjimas nesuteikia teisės griauti”. Iškeliame ir nubrauktus Romanovo veidus. Nors ir savo viešais pareiškimais šokiruojame krepšinio pasaulį, tuo pačiu išliekame savimi ir nebijome išreikšti savo nuomonės, kuomet rusų verslininkas su mūsų komanda elgiasi taip kaip jam tą dieną sušviečia. Pirkiniai su garsiomis pavardėmis, skambūs pasisakymai mūsų akių neapdumia. Nepamiršome ir nepamiršime neprognozuojamo elgesio, keistų intrigų, kliedesių bangų, mąstymo “Aš – pasaulio karalius ir darau ką noriu“ padarinių. Pinigais nepapirksi, bent jau mūsų… Niūrias nuotaikas išsklaido žalgiriečių pergalė prieš vokiečius.

 

Lapkričio 16 du GWB nariai nuvyksta į Zagrebą, kur komanda gėdingai pralaimi silpniausiai Eurolygos komandai. Lapkričio 25 dieną mačas namuose prieš Šiaulius. Dėsningai, dėl abejingo komandos žaidimo reaguoja ir tribūna – palaikymas apgailėtinas, kai kurie iš mūsų visą mačą tiesiog prasėdi… Kitą dieną jau vykstame Panevėžio link. 21 fanatikas, pasitelkiant GD panašias pajėgas, apytuštėje Cido arenoje sukuria gerą palaikymą. Ruduo baigiasi rungtynėmis namuose su Malagos ekipa. Komanda pasiekia revanšą po to kai paskutinėmis sekundėmis S.Weemsas įkrauna kamuolį iš viršaus su bauda. Tribūna kraustosi iš proto, o ši pergalė visiems žaliai baltiems tampa tikras gryno oro gurkšnis. Atgaivinama viltis patekti į TOP 16 etapą, tačiau neilgai. Po savaitės namuose patiriam triuškinantį pralaimėjimą prieš „Panathinaikos“. Žiūrovų tribūnos nušvilpinėja komandą ir anksčiau laiko palieka savo vietas. Vienu metu rezultatas tampa ironiškas ne mūsų naudai – 19:44. Tribūnos numylėtinis Popas po mačo spaudos konferencijoje pasako, jog jeigu būtų fanas, nebeitų palaikyti Žalgirio. Žvelgiant į tribūną bent džiugina tai, jog yra pagrindas norinčių kurti aktyvų palaikymą ir į Eurolygos mačus renkasi ~50 boysų. Dauguma – naujokai.

 

Jaučiame, jog turime reaguoti į šio sezono duobėta žalgiriečių kelią ir po trijų dienų įvykusiame susitikime Žalgirio arenoje prieš Nevėžio ekipą, keliame motyvacinę choreografiją žaidėjams. Rungtynių pradžioje tribūnoje kyla “boombox’as” (antikvarinė magnetola), pasirodo kartoninis pirštas, spusteli “Play” mygtuką ir aparatas įjungiamas: pabyra konfeti, tribūna ima dainuoti, šonuose pasirodo garso bangos ir baneris „Žalgiri, įsijunk ir tu!”. Tai pirma choreografija naujoje arenoje, o po jos Žalgiris išplėšia 8 pergales iš eilės, dėl ko ir patenka į kitą etapą.

 

Į gruodžio 15-os mačą Vokietijos mieste Bamberge išsiruošia 6 boysai. Kaip bebūtų keista, Bambergą jie pasiekia trimis skirtingais būdais. Trys nariai vyksta su automobiliu, vienas su bičiuliais atskirai, o likę du pasirenka pigiausią kelionės būdą – tranzavimą ir taip papildo mūsų grupuotės keliavimo būdų sąrašą (autobusai, traukiniai, lėktuvai, automobiliai, tranzavimas). zalgiris_bambergTranzuotojai iki Bambergo ir atgal į Kauną nuvyksta su 22 pakeleivingomis transporto priemonėmis. Neskaičiuojant 4 trumpų atkarpų traukiniais  (iš kurių 3 kartus jie buvo išmesti iš traukinio, nes važiavo be bilieto, slėpdamiesi vagono tualete). Kiekviena jų diena prasidėdavo nežinant nakvynės vietos. Tai paaiškėdavo atsitiktinai, prasidėjus nakčiai. Tik žaliai baltos fortūnos vedini, fanatikai spėja į mačą, o po jo sveiki ir gyvi grįžta į Lietuvą. Įveiktas atstumas ~3000 km, o svarbiausia – komandai padėta iškovoti pergalė, leidusi Žalgiriui patekti tarp 16 geriausių Eurolygos klubų.

 

O jau gruodžio 18 dieną 39 žaliai balti nuvyksta į Uteną, kur laukė mačas prieš vietinį Juventus klubą. Išvykos metu autobusas primeną pasisekusį festivalį. Visi boysai pasipuošę Kalėdų senelių kepuraitėmis, jų nenusiimam ir tribūnoje. Su GD mūsų iš viso ~100. Sukuriame neblogą palaikymą, nepaisant greitai tobulėjančių Raudonųjų velnių. Po trijų dienų įvykęs namų lemiamas susitikimas su Zagrebo ekipa atveria komandai duris į taip išsvajotą etapą ir panašu, jog europinis sezonas visgi išgelbėjamas. Džiaugiamės, kad komanda atbuko ir rodo tokį charakterį, kokį turi rodyti žaidėjai vilkintys Žalgirio marškinėlius. Dviejų savaičių šventinės atostogos – ruošiamės antrajai sezono daliai.

 

Po naujųjų į komandą grįžta senbuvis D.Šalenga bei pasirašoma sutartis su menkai žinomu, neva aršaus būdo R.Nelsonu. Šis kaip tyliai ateina, taip ir netrukus palieka komandą. Nauji metai mums prasideda sausio 3, kai namuose sutriuškiname atvykėlius iš Kijevo. Laukiame pirmojo susitikimo su raudonais šūdais iš vilniaus. Sausio 7 vykstame į sostinę. Pusę šimto boysų, vykstantys tik pergalės, nusiteikę kovingai. Šioje išvykoje aplink aikštelę įvyksta daugybė įdomių nutikimų. Kaip niekad. Vilniečiai skanduodami prisimena kieno vienintelės motinos yra kurvos, o tribūna siaučia – žalia spalva ir vėl dulkina raudoną. Žalgiris iškovoja devintą pergalę LKL iš tiek pat galimų. Pasitikdami žaidėjus ir trenerius uždegam piro. Palydėję žaidėjus susėdame į autobusą ir linksma gaida pajudame Kauno link.

 

Po penkių dienų namuose laukė stiprus varžovas – Maskvos srities „Chimki“. 318 sektorius sudomina ~80 fanatų. Tribūnoje pagaliau plazda ir 5 senokai jau benaudotos žaliai baltos vėliavos, o visų rungtynių metų vaizdinį palaikymą gyvina konfeti. Kolegos iš apačios vis nepasisotina viena skanduote. Per mačą, kažkieno skaičiavimais, net 13 kartų nuskamba VKŽF – vidutiniškai kas 3 min. Likus keturioms sekundėms Weems’as kala kamuolį į krepšį ir išveda iš proto visą 318 sektorių. Per minutinę groja “Švieski man vėl” ir tai ištaško visus iki beprotybės. Pamažu Žalgiris kyla prorusiškojoj VTB iš lentelės dugno. Tai buvo bene geriausios palaikymo ir žmonių kiekio tribūnoje atžvilgiu rungtynės.

 

Kaip ir praeitame sezone, turbūt ne tik žaidėjų, bet ir ištikimiausių žaliai baltų tarpe jaučiamas rungtynių perteklius. Rungtynės dažniausiai vyksta kas 3-5 dienas. Įdomu ar tai neartino komandos “krepšinio persisotinimo” link ir ar tai neatsiliepė sezono rezultatams. Bent jau dalį tribūnos tai tikrai veikė. Taigi, po rungtynių su „Chimki” praėjus vėlgi 3 dienoms, šį kartą namie pasitinkam Kazachstano atstovus – šį sezoną iš tolimiausio pasaulio krašto atvykusį su Žalgiriu pasigalinėti Astanos klubą. Borato tėvynainiams atkeršijama už nesėkmę išvykoje svetur.

 

Prasideda TOP 16 etapas. Į Nemuno salą atvyksta „Maccabi“. Tribūnoje apmažėja aktyvių fanatikų. Galima to priežastis – neprotinga abonemento prasitęsimo TOP 16 etapui kaina. Žydų riešutas žaliai baltiems pasirodo per kietas – patiriama nesėkmė.

 

zzalgirio_arena

 

Sausio 28 nusprendžiame paskelbti tradicišką kiekvieno sezono akciją – geriausią namų mačo palaikymą. 3 sezoną iš eilės organizuojame masinį namų mačo palaikymą tam, kad pažiūrėti kokios mūsų pajėgos ir ką jos gali nuveikti savo balsais. Pasirenkamos šiam tikslui pasiekti bene patogiausios rungtynės – savaitgalis, pigūs bilietai, nemaža pertrauka nuo paskutinių namų rungtynių. Neprašauname – arenoje tą dieną apsilanko turbūt mažiausiai žiūrovų per šį sezoną. Sakalai Ultras atstovų atvyksta tik 6, todėl rengiamai akcijai turėjome puikias sąlygas. Nepaisant to, 318 sektorių tą dieną aplanko tik per 60 boysų, kurių didžioji dalis naujokai, o su tokia sudėtimi tikėtis gero garso ir užsivedimo ganėtinai sunku. Džiugu, jog visi bent vieningai apsirengia baltomis maikėmis. Kitą sezoną, prieš rengiant dar vieną tokią akciją, turėsime susimąstyti ar mums to reikia.

 

Paskutinis sausio mačas arenoje prieš „Rūdupį”. Eilinės rungtynės ir pergalė. Vasario 2 dieną 4 ištikimiausi seka paskui komandą į Barseloną. “Palau Blaugrana” arenoje, nors ir iš palubės sektoriaus, palaikymas kuriamas. Kaip tampa įprasta užsienyje, kartu su prisijungusiais vietiniais lietuvių pižonais. Nuotaikinga išvyka, tačiau Žalgiris patiria dar vieną nesėkmę.

 

zalgiris_neptunas_82Ilgai laukta išvyka į Klaipėdą atėjo. Į naująją Švyturio areną tą dieną pasiryžo patekti rekordiškas boysų skaičius – 55. Sausakimšame autobuse vyksta aukščiausios klasės žaliai baltų tūsas, su visais jam būdingais, teigiamais ir neigiamais atributais… Išsilaipinę Klaipėdoj padarom eiseną arenos link su fejerverkais, dūmšaškėm ir keliais fajeriais. Padainuojam. Patekę į tribūną, netrukus esame apsupami ~10 policininkų, kurie visų rungtynių metu ten ir lieka stovėti. Prieš mačą pasveikiname kelis iš vilniaus šiknas duot palaižyt mėlynai baltiems atvykusius portugalus. Palaikymas gero lygio, kaip įprasta – kelios mojuojamos vėliavos. Vieningas aprangos kodas – baltas. Klaipėdos krepšinio gerbėjams, tiksliau, žiūrovų tribūnoms ypač siutą kelia mūsų skanduotė, skirta lindimo į užpakaliu pagrindu sukurtai krepšinio grupuočių sąjungai tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Jie net ima nušvilpinėti mūsų nuomonę atspindinčią skanduotę. Pamąstę, jog toks elgesys visgi nebuvo protingas ir galintis iššaukti paprastų miestiečių, tarp kurių galėjo būti net ir Žalgirio gerbėjų, kritiką, turime pranešti, jog ši skanduotė nėra skirta Klaipėdos miestui ir jo gyventojams, o tik kelioms apgailėtinoms personoms, gyvenančioms šiame mieste ir rytfanių ruožtu koneveikiančioms mūsų klubo garbę. „Neptūną“ padarom keliolika taškų, policininkus apmėtom iš Kauno atsivežta žuvimi ir riedame namo.

 

Po kelių dienų namuose vėlgi Eurolyga. Atsakomasis mačas su „Barca“. Netikėtai antirekordiškas mūsų skaičius tribūnoje. Saujelė mūsų paskęsta milžiniškoje arenoje, kuri vis dėlto šį kartą nebuvo sausakimša ir natūralu, jog tenka rinktis palaikymą su skurdžiu repertuaru ir nuolatos besikartojančiomis skanduotėmis, prie kurių karts nuo karto prisijungia ir arenoje susirinkę žiūrovai. Nors ir kovoję, žaidėjai aikštę palieka nuleidę galvas. Po 4 pralaimėjimų vis dar turime vilčių žengti tarp 8 stipriausių Europoje.

 

Vasario 11 į Kėdainius nukeliauja 20 boysų. Iš viso per šį mėnesį įvyksta net 7 namų susitikimai, taip kad mačų alkiu skųstis tikrai negalime. Be abejo tai atsiliepia tribūnos lankomumui, o tuo pačiu ir palaikymui. Mėnesio viduryje Žalgirio arenoje įvyksta LKF taurė, tačiau čia dalyvauti atsisako mūsų priešai ir turnyras tampa nuobodus. Pusfinalyje įveikiami kėdainiečiai ir finale sumindomi pasvaliečiai. Vasario 26-ą namuose sutinkam Neptūną. Tendencingai ir tradiciškai, priešo draugai neatvyksta gausesnėmis, negu 1 žmogaus pajėgomis. Palikę bičiulį likimo valiai, mėlynai balti eilinį kartą parodo iš kokio molio jie yra nudrėbti. Po trijų dienų arenoje Žalgiris sužaidžia paskutines Eurolygos rungtynes šį sezoną. Priešininkas – italų Kantu „Bennet“. Į mūsų areną atvyksta ir šio klubo ultros, kurių apie 20. Nors ir padauginę alkoholio, italai sukuria žavingą palaikymą. Mūsų sektoriuje tik apie 30 fanatų. Mačą pralošiame ir taip baigiasi dar vienas Eurolygos sezonas.

 

Kovo 18-ą į Kauną atvyksta klubas, kuriam išvykoje pralaimėjome. Tai – Rygos VEF. Kartu su šia komanda – ir naujasis jos narys – kauniečių “numylėtinis” Donatas Zavackas. Publika šį kaimietį nušvilpinėja nuo pat tos akimirkos, kai jis per apšilimą išbėga į aikštelę ir iki tos, kai iš jos išbėga. Žinoma, prisimenamos ir senos geros skanduotės. Zavacko nervai ne geležiniai ir jis vieną po kitos susirenka 5 pražangas, o paskutinė jų – nesportinė.

 

 

gyvenimo_budas_zalgiris

 

Tribūnoje atliekame choreografiją “Gyvenimo būdas”, kuri atspindi mūsų požiūrį į šį gyvenimą. Paskutinę kovo savaitę du kartus keliaujame į Prienus – trečiadienį ir sekmadienį. Į pirmą išvyką susiruošia 22 nariai. Naujoje Prienų krepšinio salėje, beje labai dėkingoje palaikymo atžvilgiu, susiduriame su apsaugos darbuotojų bukumu. Dėl to, jog vienas boysas po žalgiriečio taiklaus metimo išmeta virš savęs gerą saują konfeti, apsauginiai jį išvelka iš patalpos ir nebeįleidžia atgal. Saviškį užstojusius kitus boysus taip pat palieka už durų. Atvyksta policijos ekipažas, kelis kauniečius nusiveža į komisariatą, bet netrukus paleidžia, nes nežino ką prirašyti…

 

Į salę esame taip ir neįleidžiami, tačiau tik keliems pavyksta prasmukti vidun, pakabinti vėliavą ir tęsti palaikymą. Likę boysai palaikymą kuria už salės durų, kur dar ir surengia piro show. Panašu, kad bukų apsauginių nervai tą dieną buvo ištampyti į valias, tačiau tai tik pirmoji istorijos dalis. Beje, žalgiriečiai pralaimi.

 

Sekmadienį ten pat vykstame jau su dideliu autobusu. Bandant patekti į rungtynes, susiduriame vėlgi su idiotiškumo nestokojančiu apsaugos atstovu. Šis pareiškia, jog šiandien į rungtynes nepateksime. Jau įsigiję bilietus, pradedame kovą – vienas boysas išsitraukia kamerą ir filmuodamas bukaprotį apsauginį, užduoda jam kelis klausimus. Kaipmat pasimetęs, jis ima kažką murmėti po nosim ir elgiasi nebe taip drąsiai. Matyt pridaręs į kelnes, išsikviečia ir policijos pareigūnus. Po keleto minučių jie ir atvyksta. Nesiaiškinę situacijos, įvykius fiksavusį boysą policininkai išsiveža į komisariatą. Visas to vaizdas priminė kažką panašaus į Baltarusijos milicininkų darbą. Išvežus vieną mūsiškį, likę kauniečiai visgi suleidžiami į salę, nes to nepadaryti tiesiog nebuvo dėl ko. Aikštelėje pasiekiamas revanšas ir uždegami dūmai.

 

Į komisariatą išvežtas fanatas gauna šaukimą į teismą ir yra apkaltinamas pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymu. Prienuose įvyksta du teismo posėdžiai, kurių metu melagingus parodymus liudija susivieniję policininkai ir apsaugos vadas. Net ir be advokato, tačiau su savo galva ir kitų liudijusių boysų pagalba, teismą fanatas laimi ir yra išteisinamas.

 

boys_ultrasBalandžio 4-ą namuose įvyksta susitikimas su „Lietuvos rytu“. Tribūnoje apie 80 boysų, palaikymas ir užsivedimas džiugina. Mačo pradžioje atliekame choreografiją su paklode ir šoninėse tribūnose išdėliotais žiūrovams kelti lapais. Dėl per mažo žiūrovų skaičiaus, choreografija nepavyksta. Tačiau rungtynes Žalgiris laimi, o mes savo ruožtu užkuriame stroboskopus. Po trijų dienų, pirmadienį, mikroautobusu traukiame į Šiaulius. Dūdų arenoje nepavyksta sukurti gero palaikymo, o žalgiriečiai stebina toliau ir pralaimi šiauliečiams.

 

Be kelių nereikšmingų namų mačų (kurių šiame sezone buvo daug), balandžio viduryje patraukiame naujos krypties link – į Pasvalį. Vėlgi su mikriuku. Boysai pramuša dar vieną ypač smagią kelionę. Sunku patikėti, tačiau išpuola dar viena išvyka į Prienus. Juos pasiekiame 5 automobiliais. Numanant, jog su spalvom nepateksim vidun, randame tam kitų būdų. Mėnesio pabaigoje dvi dienas iš eilės važiuojame į Šiaulius, kur Žalgiris apgina BBL čempionų titulą. Tai pažymime keliais fajeriais.

 

Sezono finišas – LKL finalai. Šį kartą jie vyksta iki trijų pergalių. Išnaudoję visus sezono resursus, finalų metu taip ir nieko neparuošiame vaizdiniam palaikymui. Pirmajame mače į 318 sektorių susirenka gausus būrys boysų. Kaip tampa įprasta, keli nuotykiai pertraukų metu ir Žalgirio pergalė. kauno_zalgiris_1944Į Vilnių nuvyksta 41 žaliai balti ir parsiveža pergalę. Ruošiamės paskutiniam sezono mačui – prieš jį nuo rotušės iki arenos padarome eiseną su daug pirotechnikos. Tribūnoje rekordiškas skaičius žmonių, kuriamas kokybiškas palaikymas. Tribūnai gerą vaizdą suteikia ir nauji žali marškinėliai. Žalgiris nukauna priešus, o mes dar nesibaigus mačui uždegame piro ir švenčiame pergalę. Pogas, netylančios dainos ir džiaugsmas – dar vienas sezonas baigėsi laimingai. Atliekame eiseną atgal link rotušės, kur vyko žaidėjų pasveikinimas. Pakeliui tradiciškai išsimaudom Laisvės alėjos fontane.

FOTO/VIDEOAPRAŠYMAI