LEGENDAI 70: Kaip patekti į halę 1957-aisiais?

Neabejotinai galėtumėme padaryti atskirą rubriką apie istorijas, kokiais keisčiausiais būdais „Žalgirio“ fanai buvo patekę į savo mylimos komandos rungtynes. Kol nebuvo pastatyta „Žalgirio“ arena, neretai į Kauno sporto halę norinčių patekti skaičius gerokai viršydavo bilietų skaičių. Kauniečių meilė krepšiniui ir „Žalgiriui“ jau tik pastačius halę ėmė nebetilpti į šią sporto areną. Prieš kelis dešimtmečius būdavo atvejų, kuomet dėl to komandos krepšinį keldavosi žaisti į lauką, greta Ąžuolyno.

 

Turime galimybę pakalbinti Julių B., kuris 1957 metais su draugu rado originalų būdą patekti į halę. Šiandien jam 73-eji metai. Tą dieną, kai „Žalgiris“ halėje žaidė su latvių „ASK“, jam buvo 16 metų. Julius teigia užaugęs su „Žalgiriu“ ir jo rezultatus sekantis iki šiol.

 

– Kokie prisiminimai užplūsta žiūrint į šią nuotrauką?

 

– Tai laikais į halę patekti buvo labai sunku, nes Kaunas jau tada buvo centrinė krepšinio sostinė. Čia vyko 1957-ų metų Sovietų sąjungos pirmenybės. „Žalgiryje“ tada žaidė tokie žaidėjai, kaip A.Lauritėnas, S. Stonkus. Tą dieną „ASK“ ekipoje žaidė aukščiausias lygos krepšininkas Uvaisas Achtajevas. Iš Čečėnijos kilusio žaidėjo ūgis siekė 232 cm. Jis buvo nejudrus, galėdavo labai trumpai žaisti, jį gretai pakeisdavo. Neturėdamas šuolio, tik ištiesdavo rankas ir įstumdavo kamuolį į krepšį.

 

– Kaip tą dieną patekote į halę?

 

 

– Gauti bilietus į „Žalgirio“ rungtynes buvo labai sunku, tad su kolega bendrakursiu sugalvojome gudrybę. Ant kaklo pasikabinę fotoaparatus ir įsisegę vokiškus ženkliukus (tuomet kolekcionavau įvairius ženkliukus), apsimetėme korespondentais iš Vokietijos. Sumanymas išdegė ir rungtynių metu galėjome fotografuoti žaidėjus bei stebėti rungtynes. Taigi, atsistojęs už čečėnų milžino, nusprendžiau įsiamžinti.

 

– Kokia atmosfera halėje buvo 57-aisiais?

 

– Atmosfera halėje visada būdavo ypatinga – lietuviška, žalgirietiška. „Žalgirio“ pagrindiniai žaidėjai sudarė Lietuvos rinktinės pagrindą. Žiūrovai tais laikais skanduodavo „Kaunas“, „Žalgiris“. Nors dėl politinio rėžimo niekas neskandavo Lietuvos vardo, tačiau visi suvokė ir širdyje jautė, jog tai lietuvių komanda.