LEGENDAI 70: Griuvo Kaunas… (1999)

Belaukiant jubiliejinio sezono, dalinamės dar vienu vertingu fanzino „Žalioji mirtis“ šaltiniu. Šį kartą – iš 2000-ųjų metų leidinio. Apie didingus „Žalgirio“ žygius fanų akimis turi išgirsti ir naujosios kartos, o senosios prisiminti dar kartą. Tai aprašymas to, kas vyko Kaune per Eurolygos čempionų sutiktuves. Deja, į jas nespėjo sugrįžti triumfo liudininkai Miunchene. Praėjus 15-ai metų po Europos klubinio krepšinio užkariavimo, vis dar galime sugrįžti į siaunčiantį Kauną.

 

P.S. Publikacija – pirminis istorinio įvykio šaltinis. www.gwb.lt redakcija neskatina alkoholio vartojimo ir viešo bei privataus turto naikinimo.

 

line_fanshop

 

… trys… dvi… viena… Viskas – „Žalgiris“ Eurolygos ČEMPIONAI!!! Tai, kas darėsi visoje Lietuvoje nusakyti neįmanoma, tai reikėjo matyti, ten reikėjo būti. Alkoholis liejosi tarsi iš gaisrinių žarnų, iš džiaugsmo visi stūgavo, klykė, vėmė…

 

Iš kart po rungtynių Kauno centrą užplūdo minios žmonių, kas iš namų, kas iš kabakų, kas net nesvarbu iš kur, svarbiausia viena – MES ČEMPIONAI.

 

Tą akimirką susibičiuliavo pankai, bugiai, banditai, neformalai, inteligentai, urlaganai… Laisvės alėja virė tarsi pasiutusių tarakonų banda – tiek žmonių ir dieną ne visada galima išvysti. Susikoncentravusi ties Vyckos paminklu, minia pasuko link Rotušės aikštės. Džiūgavimams nebuvo ribų: žmonės sveikino atsidarę langus, išėję į balkonus. Blaivių nebuvo… Prasidėjo… Priepuoliai… Kai kam užkliuvo suoliukai, betoninės šiukšlių dėžės, stendai…

 

Pasiautėjus Rotušės aikštėje, visi pasuko atgal… Daugumos delnai buvo nerealiai sukaitę (su visais stengtasi sumušti rankomis). Su tokiu kiekiu žmonių apsikabinti dar kartą tikriausiai neužtektų ir trijų apsikabinimo čempionatų. Visi buvo vieningi, visi buvo broliai ir seserys.

 

eurolyga_1999_zalgiris

 

Pamažėl siautėjančios minios taikinyje objektai ėmė didėti: nuo šiukšlių dėžių, išsiplėtė iki telefono budelių, įbetonuotų reklaminių stendų… Ne kurie, matyt išsiilgę dūžtančio stiklo garso, „užgavo“ vieną kitą vitriną… Taip beeinant Laisvės alėja, buvo nuspręsta vykti į Karmėlavos oro uostą ir per naktį laukti sugrįžtant komandos. Taip ir padaryta. Prie oro uosto jau buvo atvykę mentai (dėl tvarkos, ar ką?), taipogi girtų žmonių iš visos Lietuvos… Buvo smagu, sužaista pora naktinės fūlės partijų, dėl viso ko nusnausta…

 

Atsibudusių padugnių ryte laukė satisfakcinis vaizdas: buvo susirinkę nerealiai daug žmonių, įspūdinga minia… Prasibrovę į oro uosto teritoriją, prie lėktuvo sutikome savo dievus…

 

Po ilgų, lėkštų seneliuko su barzdele ir kt. konservatorių kalbų, gavome paprikolint su komanda, kuri mums perleido PENKIAS dėžes jiems dovanoto alaus. Po to į automobilius ir visa kolona pajudėjo skelbti žmonėms, kas yra kiečiausia…

 

… dar ir dabar keliam bokalus už tą šlovingą 1999-ųjų balandžio 22 dieną…
 
 

Fanzinas „Žalioji mirtis“ (2000, NR.5)

 

fanai_zalgiris