Kodėl merginoms tribūnoje ne vieta?

Kadangi mūsų sektoriuje vėl apsireiškė nemažai merginų, reikia trumpai apie tai pakalbėti. Atrodo, buvome nuo jų jau apvalę tribūną po itin “bobiškų” 2009-2010/2011-2012 sezonų, kai vienoje eilėje sustodavo ~10 penkiolikinių silkių ir dar vesdavosi savo draugeškas. Tačiau jos vėl sugrįžo, nes į mūsų sektorių užlipo nuo GD atskilę Green Legion. Šie, nors ir linksta ultra-style palaikymo linkme, kviečiasi merginas į tribūną. Bent kol kas. Panašia tema paskutiniame GWB’ofkės zine buvo pasirodęs interviu “Žaliai baltos moterys”, kuriame ilgametės fanatikės Boružė ir Jurga pasakojo apie moters dalią tribūnoje, bet šį kartą pakalbėsime šia tema kiek realistiškiau.

 

Visų pirma, kodėl merginos eina į sektorių? Gal jų galvoje iš pradžių ir būna mintis čia ateiti dėl komandos, mūsų propoguojamo palaikymo stiliaus, bet istorija rodo, jog nuoširdžiai tai būna labai retais atvejais. Tiksliau, merginos į tribūną dažniausiai eina nežinodamos dėl ko – dėl komandos, ar dėl to, kad ji pilna jaunų vaikinų, kurie veikiausiai susižavės Žalgirį “mylinčia” mergina. Bet greičiausiai, eina išbandyti savo neršimo sugebėjimus. Laikas rodo, kad tik vienetai (reti lyg proginės monetos) čia pasilieka ilgiau. Deja, bet šis 2 valandų laikotarpis, kol vyksta rungtynės ir komanda yra palaikoma tribūnoje, yra skirtas tik vaikinams, nes tai lyg mūsų būrelis, mūsų vieta, kur galime pabėgti nuo likusio pasaulio į sąvąjį ir žaisti pagal savo taisykles.

 

Kodėl merginos tribūnoje blogas ženklas? Ne todėl, kad mes netradicinės pakraipos, nepagalvokite, kad mes rytfaniai, tačiau mergina tribūnoje, nors ir čia sezoną ar kitą praleidusi, sunkiai supras kur ji papuolė. Ir visa tai dėl to, kad mes jomis čia nepasitikime. O jei ir suteikiame šansą, anksčiau ar vėliau jos apvilia ar šiaip išprotėja. Tribūna šiais purvinais laikais yra viena iš nedaugelio vietų, kur dar gan tvirtai laikosi vyriški principai, nerašytos taisyklės ir šviesios idėjos. Ne kartą buvo ir mūsų tribūnoje romanų, kai susiburkuodavo koks nors fanas su kokia fane. Ir visais atvejais tai geruoju nesibaigdavo. Tokie meilės apvaizdai tribūnos vidinei atmosferai naudos nenešė ir neneš. Priešingai – lyg dėsnis, dėl romanų tribūna vienaip ar kitaip nudegdavo. Dėl to ir vengiame panelių, myluojame jas po mačo, o ne per jį.

 

Reziume. Tribūna – ne merginoms ir taškas. Linkime stiprybės toms, kurios čia atėjo ne bernų ieškot, o savo laiką ir jėgas aukoti žaliai baltoms spalvoms. Tik neapgaudinėkit savęs ar kitų šia romantika, nes ir tokių buvo. Tai netrunka laiko pastebėti. Nemanykit, kad tai lytinė diskriminacija, tai tiesiog mūsų teritorija. Ir tik kol mes prižiūrėsim tvarką, tribūna nevirs apsiseilėjusių romanų vieta.