Iš pirmų lūpų: kas vyko penktadienį Siemens arenoje?

Žalgirio fanas Mantas penktadienį vyko į Vilnių palaikyti žaliai baltų. Prie aktyvios fanų veiklos jis prisijungė prieš 3 mėnesius ir tai jau spėjo tapti jo gyvenimo dalimi. Tačiau per savo 7-ą išvyką už Žalgirį, Mantas susidūrė su brutalia ir nepateisinama policijos pareigūnų agresija. Apie tai jis nusprendė papasakoti platesnei auditorijai, tikėdamasis, jog ateityje Lietuvoje sporto sirgaliai netaps aukomis.

 

– Mantai, kas įvyko Siemens arenoje ilgosios pertraukos metu?

 

– Su draugais ėjome parūkyti, skandavome Žalgirio skanduotes, kol į mus pasileido keli „Lietuvos ryto“ aistruoliai. Įvyko trumpas apsistumdymas, riaušėmis ar masinėmis muštynėmis nei iš tolo nekvepėjo. Staiga pasirodė didelis kiekis policininkų, apsaugos darbuotojų ir antiriaušinės policijos pareigūnų. Jie ėmė talžyti guminėmis lazdomis bet ką, kas buvo po ranka. Tai liudija ir tai, jog elektrošoko ginklu buvo nukrėstas ir vienas apsaugos darbuotojas. Buvome suguldyti ant žemės ir po kelis išvedami į lauke esančius mikroautobusus. Rungtynės mums baigėsi, keliavome į areštinę.

 

– Kuo esi kaltinamas?

 

– Policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymu bei dalyvavimu riaušėse.

 

– Kaip lūžo tavo ranka?

 

– Kai pasisukau bandydamas išeiti į lauką, pajutau smūgį į ranką, tada pareigūnų buvau staigiai pargriautas ant žemės. Kažkas daužė per šonus ir jau dėjo antrankius, tuo pačiu laikė visu svoriu uždėjęs koją ant nugaros. Po to nebegalėjau lankstyti rankos, nuvykęs į Raudonojo Kryžiaus ligoninę, persišviečiau ir sužinojau, jog ranka lūžusi.

 

– Ar buvai informuotas už ką buvai sulaikomas?

 

– Ne, niekas nieko nesakė, tik mušė. Nugara ir kojos iki šiol mėlynuoja nuo sumušimų.

 

– Kaip vertinį tokį teisėsaugos darbą? Bandysi ieškoti teisybės?

 

– Vilniuje policija tikrai viršijo savo įgaliojimus ir puolė be jokios priežasties. Būtų užtekę panaudoti gyvatvorę, kad užkirsti kelią didesniam konfliktui tarp fanų. Rodos, lyg pareigūnai turėjo specialią užduotį sulaikyti kuo daugiau fanų. Galbūt kažkam dėl atlyginimų ar premijų naudingos tokios ataskaitos. Teisėsaugos darbą vertinu itin kritiškai, nes kiti mano sulaikyti draugai buvo išmėtyti po kelis skirtingus sostinės komisariatus, jiems nebuvo sudarytos galimybės įsėsti į fanų autobusą ir grįžti namo. Naktį paleisti į gatvę, jie buvo užpulti kelis kartus gausesnios „Lietuvos ryto“ sirgalių grupės. Jeigu reikės, įrodysiu, jog buvau sulaikytas neteisėtai. Vaizdo įraše aiškiai matosi, kad nieko blogo nedariau. Šiuo metu laukiame daugiau filmuotos vaizdinės medžiagos iš aplinkinių.

 

– Įvykio pasekmės atsiliepė ne tik tavo sveikatai?

 

– Taip, kadangi esu išsiskyręs ir turiu du vaikus. Biuletenio negaunu, nes dirbu pagal patentą. Dėl viso šito prarandu daug pajamų.

 

– Ką patartum sporto aistruoliams, kurie galbūt ateityje atsidurs panašioje situacijoje?

 

– Tokiais atvejais belieka filmuoti neteisėtus pareigūnų veiksmus, nes be įrodymų, atsidūręs ne laiku ir ne vietoje, gali pats likti kaltas.

 

– Ar šis įvykis neatmuš noro palaikyti Kauno „Žalgirį“?

 

– Jokiu būdu. Savo miesto komandą palaikysiu ir toliau.

 


 

Beveik prieš dešimt metų  Klaipėdos futbolo klubo “Atlantas” sirgalius A. Lučiūnas mirė po UEFA “Intertoto” turnyro rungtynių tarp Klaipėdos “Atlanto” ir Maskvos “Spartak”. Tarp komandų aistruolių kilusias riaušes pareigūnai pažabojo neadekvačiomis priemonėmis, ko pasekoje ir užgeso klaipėdiečio širdis. Teismas policininkų kaltę pripažino tik po 5 metų bylinėjimosi.

 

Pasaulyje netrūksta panašių pavyzdžių, kuomet teisėsauga neturi įgūdžių ir patirties pažaboti galimas riaušes, renkasi brutalią jėgą. Sporte neapykanta tarp aistringiausių fanų visuomet buvo natūralus reiškinys, bet nevisuomet teisėsauga priimdavo teisingus sprendimus, dėl ko nukentėdavo, neretai žūdavo žmonės. Siekiame į tai atkreipti visuomenės dėmesį, kad ateityje neįvyktų panašios tragedijos.

acab