Dviguba išvyka – Miunchenas ir Kėdainiai

Eurolygoje atsiradus Miuncheno „Bayern“ komandai, iškart aišku buvo, kad ši euroišvyka tikrai bus pramušta – į Vokietiją keliauti visada patogu, Miunchenas europinėse išvykose dar nelankytas miestas ir data patogi, kaip tik tuo metu vykstant Kalėdinėms mugėms. O Vokietijoje jos išties smagios.

Nusprendėm, jog keliausime tokiu pačiu būdu kaip ir buvo keliauta į Belgradą Final4 metu – minivenais. Labai greitu metu užsipildė visos 3 pilnos transporto priemonės, tad išvyka žadėjo daug nuotykių, smagaus laiko ir rūpesčių.

Tad gruodžio 13 dieną iš Kauno Lenkijos link pajudėjome ir be jokių trikdžių kirtome Lenkijos sieną. Pirmasis ilgesnis sustojimas padaromas Lomžoje, kur pasipildę maisto ir gėrimų atsargas, pajudame link Varšuvos. Aplenkę Varšuvą apsikeičiame vairuotojais ir dumiame Lodzės link. Lodzėje suplanuotas vietinės virtuvės ragavimas, tačiau kelis Boysus išgąsdina kepenų ir panašių lietuvio skrandžiui baisių dalykų valgymas, tad greitai randam vietinę piceriją, kuri išsigąsta sugužėjusių žmonių skaičiaus. Gan greitai gavus savo patiekalus, nustebina picų dydis ir pilvai būna greitai užkemšami už gana mažą kainą. Žąsų šiam restoranui nedalinsim, bet kainos ir kokybės (ir kiekio) santykis tikrai geras. Pasotinę savo pilvus, keliaujame pro Lodzės centrą ir apžiūrime eglutę. Įsiamžinę jos fone, toliau skubame į kelią, visgi kelionė labai tolima.

Kol kas važiavus be jokių rūpesčių, netoli Vokietijos sienos vienam minivenui prasideda problemos – dingsta šviesos priekiniame žibinte. Negana to dar ir sustabdo policijos ekipažas. Tačiau policijai prie nieko neprisikabinus ir susitvarkius lempą, judame toliau ir prie Dresdeno vėl keičiamės vairuotojais. Lieka paskutinis, vienas sunkiausių etapų iki Miuncheno, nes paryčiais ne itin daug ir patogiai pamiegojus, vairuoti nėra pats smagiausias dalykas. Galiausiai, apie 7 ryto du ekipažai pasiekia Bavarijos sostinę ir nuvyksta į savo poilsio ir nakvynės vietą, o po poros valandų ir trečiasis minivenas prisijungia prie jų.

Kadangi check-inas hostelyje tik 14 valandą vietos laiku, turime daugybę laiko ir keliaujame į Miuncheno centrą paturistauti. Įsiamžinę miesto Kalėdinės mugės aišktėje, išsiskirstome grupelėmis ir veikiame, kas kam patinka. Vieni atranda labai neblogą barą Irish Pub Australia, kiti užsuka į fanshopus nusipirkti 1860 ar Bayern šalikų ir kitos atributikos, ir, žinoma, ragaujame vietinės virtuvės – wurstų su troškintais kopūstais. Nors skonis tobulas, tačiau kainos šiek tiek kandžiojasi. Galiausiai pajudame į nakvynės vietą, nusiprausiame ir bandome šiek tiek numigti iki rungtynių. Lauke susitinkame su Green Legion ir Green Death nariais, atvykusiais kitu autobusu, ir vedame visus į stotelę, nuo kurios bendrai pajudame link Audi Dome arenos.

Atvykę prie arenos keliaujame į šalimais įsikūrusį parką, kuriame esame suplanavę daryti eiseną iki arenos. Apie 65 žmonės dalyvauja eisenoje, o pakeliui prisijungia dar kelios grupelės lietuvių, atvykusių savo transportu, ir 80 žmonių su dainomis, pyro ir gera nuotaika pasiekia areną. Prie arenos pavyksta labai galingai suskambėti ir puikiai nusiteikti rungtynėms. Deja, bet jau čia pamatome, kad bus įvairiausio plauko tautiečių – vos pastovėdami ant kojų ir vos sugebantys išstenėti „žalia-balta“ ir taip bandantys atkreipti mūsų dėmesį piliečiai. Tačiau savo ruožtu nekreipiam į juos dėmesio ir keliaujame į savo sektorių. Šiek tiek pasiginčiję su apsauga, įsikuriam savo sektoriaus priekinėse eilėse, iškabinam vėliavas ir pamankštinam gerkles traukdami dainas.


Galiausiai užsipildo pilnas sektorius vietinių ir emigrantų pagalba, o visoje arenoje suskaičiuojame kelis šimtus žaliai baltom spalvom pasipuošusius žmones. Tokie skaičiai labai džiugina, jog mūsų komandą atvyksta palaikyti tiek žmonių, bet kita vertus, labai daug iš jų elgiasi neadekvačiai ir trukdo palaikyti komandą kaip pridera. Komandą palaikome visų rungtynių metu ir kartais mums pavyksta skambėti tikrai labai gerai. Po rungtynių komandą pasitinkame prie autobuso, uždegame pyro, palinkime sėkmės sekmadienį Kėdainiuose ir išlydim jau skubantį autobusą į oro uostą.

Po ilgos ir sunkios paros keliavimo, turistavimo ir palaikymo rungtynėse, dalis Boysų skuba į miestą dar paragauti vokiško alaus, o kiti keliauja tiesiai į viešbutį pagaliau išsimiegoti, o kiti iki išnaktų dar dalinasi įspūdžiais, pasakoja istorijas ir tiesiog smagiai leidžia laiką. Ryte kas išsimiegoję, o kas nelabai susikrauname daiktus ir keliaujame į paskutinę stotelę Miunchene – Olimpinį parką. Čia 1972 metais vykusiose vasaros Olimpinėse žaidynėse viename kontroversiškiausių finalų legendinis Žalgirio žaidėjas Modestas Paulauskas iškovojo aukso medalį. Tačiau mes čia lankėmės ne dėl to – 1999 metais šioje vietoje žalgiriečiai laimėjo Eurolygą, tad šios istorinės vietos mums neaplankyti būtų buvus tikra nuodėmė. Įsiamžinę Olimpinės arenos fone, apsižvalgėme po patį parką ir keliavome toliau.

Prieš išvyką buvome suplanavę sudalyvauti Munchen 1860 rungtynėse, tačiau po kiek laiko perkėlus rungtynių laiką, teko koreguoti ir mums savo planus. Tad pamatę, jog ne taip toli esančiame Augsburge vietos komanda kovos su Schalke 04, daug abejonių, kur vyksime, neturėjom. Važiuojant link šio miesto, vienas ekipažas sugebėjo ne ten pasukt ir į Augsburgą atvykęs kiek vėliau, dar gerokai paklaidžiojo, kol susirado likusius draugus. Galiausiai visi papietavę, dar pasigrožėjom Augsburgo centrine aikšte ir joje vykstančia sausakimša kalėdine muge, išvykom į WWK areną – Augsburgo futbolo stadioną. Labai skubėdami vis tiek keletą minučių vėlavome į rungtynes, tačiau jau prieš pat stadioną išgirdome iš vidaus garsiai sklindančias dainas ir nekantraudami pasileidžaime ieškoti savo įėjimo. Įėję vidun, patenkame į beveik pilnutėlį 30 tūkstančių vietų stadioną. Įspūdingi skaičiai žinant, jog viena komanda yra tik 13, o kita 15 vietoj Bundeslygoje, tačiau Vokietijoje ir 4 lygoje galima pamatyti tokius gausius skaičius. Norėtųsi, jog ir pas mus rinktųsi ne tik Eurolygoje pilnos arenos ar kai atvažiuoja Žalgiris į kitas arenas, bet ir paprastuose mačuose žmonės palaikytų savo miesto komandas. Rungtynės nudžiugina abiejų komandų įvarčiais ir puikiu ultrų palaikymu. Nors iš Schalke 04 ultrų tikėjomės gausesnių skaičių, tačiau net ir tie 500 žmonių skambėjo labai galingai ir puikiai dainavo. Turime iš jų dar daug ko pasimokyt..

Su pačiom geriausiom emocijom vėl sėdam į minivenus ir keliaujam toliau. Nusprendžiame vėlyvą vakarą užkąsti ir kiek daugiau patyrinėti gražuolį Dresdeną. Labai stebina visiškai po Antrojo pasaulinio karo atstatyto miesto grožis ir itin netvarkingos gatvės. Šįkart atsilikęs kitas ekipažas miestą tyrinėja kitoje upės pusėje ir ragauja kebabus su ananasais. Pasistiprinę važiuojame toliau ir netoli Vokietijos sienos autostradoje patenkame į didžiulį kamštį. Pralaukę dvi valandas jame, galiausiai vietos pareigūnų būnam nukreipti apsisukti ir ieškoti kito kelio – panašu, kad įvykusi rimta avarija ir pravažiuoti kurį laiką nepavyks. Šiek tiek pasisukioję, važiuojame toliau ir jau dairomės artimiausios degalinės, nes kuro skydelyje dega raudona lemputė. Vos kirtę Vokietijos sieną randam sustojimą, prisipilam pilnus bakus ir skubame į Lietuvą – esama susiplanavę keliauti tiesiai į Kėdainius palaikyti Žalgirio, tačiau neplanuotas kamštis verčia itin skubėti.

Galiausiai pasiekiame savo mylimą Kauną ir lekiam tiesiai į Kėdainius, o pakeliai aplenkiame iš Kauno vykusius autobusus ir su jais susitinkame jau pačiuose Kėdainiuose. 100 žmonių pajuda link arenos ir drebindami savo dainomis šį miestą, pasiekiame areną ir degame pyro. Arenoje likus 20 minučių iki rungtynių pradžios pramankštiname savo gerkles ir parodome, kas čia šiandien tokie atvažiavo. Visų rungtynių metų skambame kaip niekada galingai, o trečiajame kėlinyje įvyksta turbūt geriausias palaikymas šio sezono metu – viso kėlinio metu traukiame vieną dainą ir susirinkę žiūrovai stebi daugiau mus nei aikštelę – ten rezultatas aiškus jau nuo pat pirmojo kėlinio. Asmuo M. iš to džiaugsmo padaro “pitch invasion” ir pasveikina visus žalgiriečius aikštėje, taip dar labiau pralinksmindamas visą tribūną!


Po rungtynių komandą itin karštai padėkoja mums, mes lauke dar kartą padėkojame jiems ir linkime sėkmės. Šiek tiek dar pažaidę sniego karą, keliaujame į savąsias transporto priemones ir bandome pasiekti Kauną – užpuola stipri pūgą ir pakeliui matome išvirtusius automobilius. Saugiai pasiekame savo mylimiausią miestą ir jau planuojam kitas išvykas. Prisijunk prie mūsų!