09-11 Donecko „Donetsk“ – Kauno „Žalgiris“ (68:77)

Ilgai laukta pirmoji naujojo sezono išvyka pagaliau atėjo. Prie Žaliakalnio “IKI” parduotuvės buriuojasi 35, labiausiai išsiilgę tribūnos boysai. Jie buvo įrašyti į grupuotės istoriją – tai buvo pirmoji mūsų savarankiška išvyka. Belaukiant autobuso K. ir L. (su pagražinta lūpa) atneša gimtadienininko T. lauktuvių – kibirą mišrainės, tačiau likusios kelionės metu taip ir niekas neišdrįsta jos paragauti… Kelionė į priekį prabėga gan ramiai – grojant On Tour kompaktui vieni žaidžia kortomis, kiti šnekučiuojasi, gurkšnoja gėrimus, vykdo totalizatorių ar rūpinasi grupuotės marketingu. Pramušinėjami nauji gabalai. Sustojimo metu padaroma bendra nuotrauka (fotikas myžančių nelaukia…), iškeliant pirštą į viršų, kas simboliškai reiškia pirmąją GWB išvyką. Kelionė neprailgsta ir uostamiestis pasiekiamas prieš pat varžybas.

60280_465745532175_6996530_n

Džiugina tai, kad “Neptūno” salėje nėra nei vieno apsaugos atstovo. Boysai užsiima sau įprastą tribūną antrame aukšte. Vaizdą tribūnoje paįvairina dvi mojuojamos vėliavos. Palaikymas pradedamas dar apšilinėjant komandoms. Iš pradžių garsas atrodo neblogas (oponentų tribūnoje 0), tačiau pirmoje rungtynių pusėje paaiškėja, kad gerklėms po vasaros reikia dar kelių minučių apšilimo – antroje rungtynių pusėje palaikymas pagerėja, vietomis jis pasiekia labai gerą lygį, tačiau vis banguoja. Ilgosios pertraukos metu keli entuziastai tęsia palaikymą su dainomis, skirtomis Lietuvos rinktinei. Antroje mačo pusėje galutinai pramušami keturi nauji gabalai, kurie su malonumu traukiami vėl ir vėl… Žalgiriečiai perima iniciatyvą ir įveikia ukrainiečius. Po rungtynių sirenos dalis boysų išbėga į aikštelę ir pasveikina komandą, o likusi tribūna tuo metu siaučia. Po varžybų pasveikinami tie, dėl kurių atvažiavome į Klaipėdą ir su dainomis keliaujame į senamiestį stebėti Lietuvos rinktinės varžybų. Pasiblaškius po miestą, krantinėje randame palapinę, kurioje visų rungtynių metu įkyriai su dūdomis ir kitais atributais siaučia pižonija. Gaila, tačiau lietuviai patiria nesėkmę. Boysai vėl su dainomis grįžta autobuso link. Kelionė atgal kaip visada linksmesnė. Pagrindinis išvykos atributas autobuse tampa mikrofonas, per kurį A. apie 15 kartų paskelbia paskutinę informaciją. Tara tuštėja, kalbos netyla, o po sustojimo autobuse atsiranda neatpažintų objektų (tuo ir žavi išvykos į Klaipėdą). Artėjant prie Kauno padėkojama vairuotojui (tokių tikrai reta). Geriausią pasaulyje miestą pasiekiame apie 1 val. nakties ir grupėmis išsiskirstome namo. Ačiū visiems važiavusiems!