Balsai iš praeities: interviu su GD pionieriumi

Pakalbinome vieną iš „Žaliosios mirties“ pradininkų, fanų pasaulyje žinomą (arba jau žinotą) vyruką, pravarde Kasiakas.

 

– Koks buvo tavo kelias į E tribūną?

– Pirmas žingsnis buvo žengtas mokykloje, palaikant jos komandą. Ji papuolė į Lietuvos mokyklų finalą ir žaidė prieš Akmenės komandą. Pirmas mačas buvo namie. Į mokyklos salę suvirtome su būgnais, trimitais ir ekspromtinėmis skanduotėmis. Buvo įspūdinga. Po pergalės komandos treneris pasiūlė kartu vykti į Akmenę. Susėdę į „gaziką“ su komanda ilgai važiavome iki Akmenės. Išvykoje buvo visko – nuo vietinių pasiūlymų gauti į galvą, iki šventimo su komanda ir vėlyvu grįžimu į Kauną. Po to kažkas pasiūlė nueiti į halę. Susirinkome tas pačias triūbas, būgną ir nuėjome. Bilietai buvo E tribūnoje, netoli centro. Nuo tada ir užsikabinau. Ateidavau prie halės ir Šūra duodavo bilietą į rungtynes. Buvau aktyvus vaikis, tai bilietą gaudavau visada. Kiekvieną kartą eidamas į halę nebuvai tikras ar į ją pateksi. Susirinkdavome prie halės, po tiltu. Pinigų bilietams nebuvo, o dažnai net ir pačių bilietų nebūdavo, nes visi buvo išpirkti. Kai negaudavai bilieto, bandydavai patekti įvairiais būdais – šturmuoti halės tvirtovę. Kartais tai pavykdavo, kartais ne…

 

– Kuriuo laikotarpiu aktyviai palaikei komandą?

– Maždaug nuo 1992, iki kokių 200? – tikrai sunku pasakyti. Reikia turbūt Šliko paklausti, nes jis visada skaičiuodavo kiek kas vyjezdų padarydavo, kiek į tribūną ateidavo žmonių ir tai užsirašydavo. Gal net dabar skaičiuoja?

 

– Kiek fanzinų išleista? Kodėl nustojo jų leidyba?

– Fanzinų išleista tiek, kiek žmonėms buvo noro ir laiko jį gaminti. Pirmieji keli zinai buvo spausdinti spausdinimo mašinėle ir atšviesti. Tuo metu kompiuterių nebuvo. Po kelių numerių zinų leidimas nutrūko. Praėjus kuriam laikui, man ir Vorui kilo mintis pratęsti zinų leidybą. Buvo išleisti dar keli numeriai. Jie nebuvo periodiniai, priklausydavo nuo minties ir turimo laiko juos rašyti. Kūryba vykdavo tada, kai pas ką nors gaudavome laiko prisėsti prie kompo, susivesti tekstus, o tada per naktelę ir gimdavo naujas numeris.

 

– Jūsų fanų karta – pirmoji GD karta? Jei ne, kas buvo iki tol?

– Kai atėjau į tribūną, ten jau buvo aktyvistų, kurie pastoviai rinkosi į E tribūnos vidurį. Visas tas judėjimas, kuris vyko tuo metu turėjo įgauti kažkokią formą ir vardą. Taip nutarėme, kad bus klubas pavadinimu „Green Death“. Turėjome vėliavą su kaukole, tad su tuo ir susiejome. Buvo pagaminti pirmieji šalikai. Iki mūsų manau, kad buvo taip pat žmonės, kurie palaikė Žalgirį. Auksiniais laikais, kai kovojame prieš CSKA, turėjo būti kažkokie organizuoti žmonės, kurie traukiniais vyko iki Maskvos. Kaip žinia, bilietų Maskvos kasose nebūdavo, nes jie buvo išdalijami rūsų kareiviams, kad eitų į rungtynes. Traukiniais atvykę lietuviai iš kareivių perpirkdavo arba išmainydavo bilietus į kažką kitą. Pažiūrėkite tų laikų vaizdo įrašus – kai Žalgiris įmeta, visa salė atsistoja. Joje būdavo 80-90% lietuvių. Būtų smagu, jeigu atsirastų žmonės iš tų laikų ir papasakotų, kas ir kaip buvo.

 

Kai mes atėjome į tribūną, tuo metu visoje salėje žmonės tik sėdėjo. Labai ilgai E tribūnoje reikėjo auklėti žmones atsistoti ir stovėti visą mačą. Dažnai patekdavome į salę prieš pat varžybas. Įeini ir matai, jog visa E tribūna sėdi. Tada brauniesi iki centro. Atsistoji, ateina dar vienas iš savų, kitas – jau žiūrėk stovi 10 fanų, o aplinkui visi nepatenkinti. Bet praėjo laikas ir apsiprato.

 

– Zinuose dažnai jaučiama nuolatinė kritika saviems dėl tingaus palaikymo, raginama naudoti daugiau dainų. Kokiu keliu norėjote vesti tribūną?

– Kai visa halė jau pradėjo skanduoti „Kaunas“ ir „Žalgiris“, norėjosi kažko daugiau. Didėjant žmonių skaičiui, natūraliai norėjosi įvesti daugiau skanduočių, dainų, tam kad pagyvinti komandos palaikymą. Tai nebuvo lengva, nes buvo nusistovėjusios skanduotės. Daliai vyresnių žmonių, buvusių tribūnoje, jos tiko. Kaip matau, ši problema fanų tribūnoje užsibuvo.

 

– Kiekviename aprašyme beveik visi nuotykiai, visos pradžios ir pabaigos siejamos su alkoholio vartojimu. Juokinga ir smagu, bet ar tai nenuskandino tribūnos ateities?

– Nemanau. Tai buvo vienas iš rašymo stilių. Sutinku, kad skaitant dabar atrodo nesolidu, galbūt buvo galima rašyti kitaip, bet buvo kaip buvo. Tada buvo toks laikas. Zino leidimo misija buvo populiarinti mūsų veiklą, kad ateitų kuo daugiau žmonių į tribūną, informuoti kada vyksta vyjezdai, kad tie žmonės, kurie važiuodavo į vyjezdus, būtų paminėti, kad visi sužinotų kaip buvo gerai išvykose ir kitą kartą prisijungtų. Tuo metu pagrindiniai susitikimai ir apšilimai prieš mačus vykdavo keliuose baruose. Dauguma mūsų buvo studentai, tad prisidegustavus vietinio alaus, darydavome eitynes per Ąžuolyną iki halės. Ten kurdavome beprotišką palaikymą. Kartais ne viską iš rungtynių atsimeni, bet žinai, kad atidavei visas jėgas palaikant mylimą komandą.

 

– Papasakokite apie derbį su „Atletu“. Kodėl su jais nesutarėte?

– Tai buvo pirma komanda Lietuvoje, kuri kartu su stipriu palaikymu iš tribūnų metė rimtą pasipriešinimą Žalgiriui. Pas juos žaidė geri žaidėjai. Ji buvo iš to pačio miesto, tad natūralu, kad ramiai į tai žiūrėti negalėjome. Tuo metu nemažai žmonių pradėjo palaikyti „Atletą“.

 

– Kas per žmonės galėjo palaikyti „Atletą“?

– Jį palaikė KKI (dabar LSU) studentai. Kaip žinia, ši aukštoji įstaiga ir jos bendrabučiai yra prie pat halės. Tuo metu studentų tarpe buvo keli žmonės, kurie mokėjo gerai organizuoti. Beliko, kad klubas aprūpintų nemokamais bilietais ir jie jau turėdavo pilną A tribūną stovinčių ir komandą palaikančių žmonių. Skanduočių gausa nepasižymėdavo. Turėdavo keletą vėliavų. Kelis kartus nusileidome jiems žmonių kiekiu, bet imdavome juos ne kiekybe, bet kokybe. Kiekvieną kartą po rungtynių halėje (netgi jeigu jos vyko ne su „Atletu“), praeinant pro bendrabučius, turėdavome paleisti pora tradicinių skanduočių apie šią komandą. Tokia tradicija liko ilgam.

 

– Kokie įsimintiniausi derbio nutikimai?

– Be įspūdingų studentų kiekių halės tribunoje, man įsimintiniausias finalas prieš Atletą 1996 metais. Atletas tada turėjo galingą komandą. Kažkodėl pirmas dvi rungtynes (tai buvo Atleto namų mačai) jie pasirinko žaisti Alytuje. Į jas pajudėjo po du autobusus iš kiekvienos komandos fanų. Tai buvo vienas masiškiausių tų laikų išvykų, nes tokie žmonių kiekiai į išvykas niekada nevažinėjo. Abi rungtynės buvo pralaimėtos. Tada veiksmas persikėlė į halę, kur Žalgiris 3 kartus nugalėjo ir galiausiai tapo čempionais.

 

– Palaikydavote ir Kauno „FBK“? Kokie santykiai buvo su geltonai žaliais?

– Taip, palaikydavome ir FBK. Kai kurie važinėjo į išvykas, liko KU sudėtyje ir nebegrįžo į krepšinį. Dėl tų pačių priežasčių – E tribūna tapo monotoniška, nebuvo tobulėjimo.

 

– Ar anksčiau Vilnius ir Kaunas buvo taip susipriešinę, o gal juos supriešino LR įsikūrimas?

– Vilnius neturėjo stipraus krepšinio klubo pirmus šešis LKL sezonus. Žalgiris finaluose žaidė su Atletu ir Olimpu. Dažniausiai priešiškumai juk būna tarp stipriausių klubų. Su Atletu taip ir buvo. Tik sakyčiau Olimpas buvo išimtis. Olimpo fanus atsimenu gerąja prasme. Tai buvo draugiškai nusiteikę žemaičiai, kai kurie solidžiame amžiuje, su savo unikaliomis, kai kada juokingomis skanduotėmis, būgnais. Ir aišku su savo vietine stipria samane, kurią pastoviai atsiveždavo į Kauną – apšilti prieš krepšinį. Sustiprėjus Vilniaus naujam klubui, atsirado priešprieša ir čia. Faktas, kad ant legendinio klubo pamatų pastatytas naujas klubas, naujomis spalvomis, mūsų nedžiugino. Juk beveik visą pirmą sezoną, kai buvo sukurtas „Lietuvos ryto“ klubas, į salę eidavo Statybos fanai palaikyti komandą su Statybos spalvomis. Kai žaisdavome su „Lietuvos rytu“, salėje buvo trys fanų grupuotės: mūsų, Statybos ir naujieji „Lietuvos ryto“ fanai.

 

– Kokie santykiai buvo su „Statybos“ fanais?

– Santykiai buvo geri. Jie kūrė gerą palaikymą. Linkiu, kad Statyba grįžtų į LKL ir mestų rimtą iššūkį „Lietuvos rytui“ ir visai Vainausko pseudo-chebrai. radioshow_lietuva

 

– Vienoje nuotraukoje matomas „Radioshow“ logotipas. Papasakokite plačiau apie šią vėliavą.

– Tuo metu buvo „Radioshow“ kultas. Žmonės, kurie matyti šioje nuotraukoje dalyvaudavo ir E tribūnoje, ir neoficialiame „Radioshow“ fanklube. Taigi, vėliava dalyvaudavo ir ten, ir ten.

 

– Kaip vertini GD skilimus į GWB, Green Legion grupuotes?

– Manau, kad kiekvienam besiplečiančiam judėjimui anksčiau ar vėliau ateina laikas susiskaldyti į kelias grupes. Manau, tai yra normalu. Kiekviena iš jų pritraukia žmones pagal amžių, pomėgius ir panašiai. Nenormalu tik kai šios grupės nesutaria ir nesijungia į vieną tribūną palaikyti komandos. Gyvename tikrai nedidelėje šalyje, tad tokie nesutarimai tik silpnina palaikymą.

 

– Ką manai apie dabartinį Žalgirio palaikymą?

– Manau, kad einate gera linkme, tačiau tobulėti yra kur. Norėtųsi didesnio žmonių kiekio namų mačuose. Žiūrint į arenos dydį, reikėtų pagalvoti kaip žmonės, kurie perka pigiausius bilietus, į areną galėtų patekti į fanų tribūną. Linkėčiau naujų idėjų choreografijoms, vėliavoms ir pan. Taip pat, kad kiekvienus priešininkus visų pirma nugalėtumėte tribūnoje garsu, išskirtinumu ir originalumu, kad didėtų žmonių skaičius Lietuvos ir tarptautinėse išvykose. Linkiu, kad pradėtumėte organizuoti normalų Lietuvos rinktinės palaikymą, pajungiant visų klubų fanus, nes pats laikas keisti nusistovėjusi Sėklos palaikymą. Manau, pradžioje būtų ganėtinai sunku su kai kuriomis grupuotėmis stovėti vienoje tribūnoje, bet turite daryti pradžią. Anksčiau taip pat buvo bandymai jungtis tribūnoje, palaikant rinktinę, tačiau laikui bėgant visa tai nutrūko.

 

Norėčiau kreiptis į fanus, kurie seniau dalyvaudavo E tribūnoje. Siūlau pakelti užpakalius nuo sofų, pasiimti vaikus, palikti žmonas namie ir grįžti į tribūną palaikyti komandos pagal galimybes. Taip pat tuos žmones, kurie dėl paskutiniais metais kilusių diskusijų, skilimų, pasitraukė iš judėjimo, pamiršti visa tai, užsidėti šaliką ir visiems kartu pakelti naujos arenos stogą taip, kaip jis kilnodavosi halėje bei padaryti geriausią tūsofkę tribūnoje tiek Kaune, tiek išvykose.

 

Paradoksali nuotrauka: prieš kelioliką metų vienas iš “Žaliosios mirties” narių (laikantis vėliavą), futbolo klubo A.S. Roma tribūnoje pamatė vėliavą su užrašu “BOYS”. Ji jam taip patiko, kad nusprendė vieną tokią pasiūti ir E tribūnai. Po daugelio metų įsikūrė “Green White Boys”. Įdomu tai, jog ši vėliava neturėjo nieko bendro su GWB pavadinimu. Šio istorinio sutapimo kaltininkas iki šiol stovi žaliai baltų tribūnoje ir mojuoja “BOYS” vėliavą, tik naujesnės versijos.