2019 11 28 Berlyno „Alba“ – Kauno “Žalgiris”

Nuo 2011-2012 sezono GWB kasmet lankėsi Vokietijoje (iki tol nuo GWB įsikūrimo su Vokietijos komandomis susidurti neteko). Daugybę kartų aplankytas Bambergas, portą kartų Berlynas ir kartą Miunchenas. Ne išimtis ir šie metai – po keletos metų pertraukos vykstame vėl į Berlyną. Kadangi Vokietijos sostinę pasiekėme 4 skirtingomis grupelėmis ir skirtingais keliais, todėl išvykos aprašymas bus tik vienos iš jų akimis.

Vos sužinoję Eurolygos grafiką iškart perkamės lėktuvų bilietus, kol jie dar nepabrango ir išvis yra likusių – suprantame, kad ši išvyka bus viena populiariausių tarp tautiečių. Į Berlyną galima labai lengvai nuvykti mašinomis ar autobusais bei vyksta tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus, tad galima buvo tikėtis fanų antplūdžio. Vilnių su CityBee pasiekiame labai greitai ir be jokių nuotykių. Skrydžio laikas 17:25, o rungtynės jau 20:00, tad juokaujame, kad kartais Lietuvoje ilgiau užtrunkame nuvykti į tolimesnę LKL išvyką nei į šią europinę. Skrydis keletą minučių užvėluoja ir pilietis V. jau pradeda nerimauti, ar spės į mačą. Dėl skirtingų laiko juostų nusileidžiame šiek tiek po 18 valandos vietiniu laiku ir skubame ieškoti traukinio, kuris mus nuveš iki viešbučio. Tiesiai į areną vykti negalime, nes Mercedes-Benz arenoj dėl neseniai pasikeitusių taisyklių negalima įsinešti kuprinių. Viešbutyje atsiduriame jau po 19h ir skubame į areną, kuri nutolusi vos kelis šimtus metrų nuo mūsų gyvenamosios vietos. Keliaudami į vietą, gauname žinią iš kolegų, kad teko gerokai pavargti su apsauga ir kitais tautiečiais, kurie principingai nenori užleisti savo vietų, o su dviem piliečiais nepavyksta susitarti jokiais būdais. Atidūrę prie arenos, pamatome didžiulę eilę žaliai baltomis spalvomis pasipuošusių žmonių ir nuotaika iškart sugadinta – iki mačo lieka pusvalandis ir nepanašu, kad spėsime į rungtynes. Tačiau eilė po truputį juda ir šiaip ne taip patenkame į areną. Mūsų draugai moja mums iš sektoriaus priekio ir nuskubame pas juos.

Lietuvių jau pilni du sektoriai, vaizdas atrodo išties įspūdingai. Šiuose sektoriuose yra virš 700 žmonių, o kitur po areną išsimėtę dar 300 lietuvių. Tokio kiekio sirgalių išvykos rungtynėse nesulaukia jokia kita komanda ir tai yra išties džiugu. Deja, bet megafono įsinešti į areną apsauga neleidžia ir suprantame, jog tokią masę išjudinti vien savo balsais bus labai sunku. Šiek tiek nerimaujame, jog Green Deathas Š., turėjęs atkeliauti su būgnu, sektoriuje taip pat nesirodo. Nusprendžiame zavadylinti dviese su piliečiu H, o kiti Boysai labai stipriai padeda su idėjomis ir negailėdami balsų. Prieš pat rungtynes visi susikabiname ir vos pasigirdus Eurolygos himnui, padarome labai galingą „žalia balta žalia balta hey hey“. Skanduotė įkvepia optimizmo, kad šie du sektoriai puikiai judės visų rungtynių metu, bet deja deja… Žinoma, gali kilti klausimas, kodėl tiek daug negatyvo – juk daugybė lietuvių, krepšinio portaluose dalinamasi garsiai skambančiomis  skanduotėmis ir taip toliau. Tačiau atsakymas labai paprastas – palaikymo geri momentai buvo tik keli, skanduotės atsigaudavo tik tada, kai komandai sekdavosi. Matyti, jog dauguma žmonių nesilanko Žalgirio arenoje ir jiems sunku net su paprasčiausiomis skanduotėmis. Norėjosi komandą užvesti ir palaikyti dar stipriau, kad ji kiltų į kovą, bet sunku tai padaryti, kai sektoriai visiškai miršta. Matome sektoriaus gale prie mūsų visas rungtynes besijungiančius siorgalius, tačiau jų prisikviesti arčiau nėra šansų. Trečiajame kėlinyje, komandai spurtavus, tribūnos vėl atsigauna, turime progų neblogai suskambėti, bet Albai ir vėl išsiveržus į priekį, tautiečius galutinai apleidžia jėgos. Visiškai suprantame ir gerbiame tuos 300 lietuvių, kurie pirko bilietus centrinėse tribūnose – jie tiesiog atvyko pažiūrėti savo palaikomos komandos. Tačiau nesuprantame tų, kurie pirko bilietus į aktyviųjų sektorius ir nesugebėjo kurti deramo palaikymo komandai.  

Po rungtynių padėkojame žaidėjams, kurių nuotaikos labai ne kokios. Komandos laukimas lauke užtrunka neįprastai ilgai. Vienas gimtadienį švenčiantis pilietis jau nerimauja, kad iki 12 valandos nespėsim išgerti į jo sveikatą. Laukimą paįvairina Vokietijos perteklinės robokopų pastangos – vienam lietuviui uždegus žalią dūmšaškę prie arenos, apie 10 robokopų jį supakuoja ir sugadina atostogas jį išsiveždami. Tyliai pasidžiaugiame, kad šįkart nenukentėjom patys, nes praėjusiais metais toje pačioje Vokietijoje išlydėdami komandą pirotechnikos tikrai nepagailėjome. Galiausiai po pusantros valandos laukimo sulaukiame ir žalgiriečių. Deja, kantrūs buvo ir kiti emigrantai, kuriems pasirodo, kad su blykste fotografuoti krepšininkų veidus yra tikrai puiki idėja. Mes padėkojame komandai ir traukiame tyrinėti naktinio Berlyno.

Iš draugų, likusių Lietuvoje, gauname itin nuotaikingą video kaip vilniečių klubas prasileidžia 22:1 atkarpą ir pralaimi prieš Lietkabelį ir nuotaikos iškart šiek tiek pasitaiso. Prie arenos įsiamžiname su pačia seniausia GWB vėliava ir ieškome, kur pasistiprinti prieš ragaujant vokiško alaus. Pabandome vietinių kebabų, kurie tikrai puikūs ir po truputį pradedame švęsti jubiliato gimtadienį. Nors planas buvo užkąsti tik kebabų, bet ne itin jaukioje patalpoje kalbos įgauna pagreitį ir alaus bokalai keičia vienas kitą. Diskutuojame apie kitas euro išvykas, lietuvišką fan-kultūrą ir prisimename senus laikus. Stipriausieji dar lieka švęsti gimtadienio visą naktį, o mes keliaujame atgauti jėgų prieš rytojaus Berlyno tyrinėjimą.

Kita diena didesnių nuotykių neatneša, aplankomi svarbiausi Berlyno objektai – Brandenburgo vartai, Reichstagas, Rytų pusės galerija, Berlyno katedra, muziejų sala, TV bokštas, žydų memorialas, ZOO sodas ir kiti. 30 nueitų kilometrų labai išvargina, tad susisiekiame su kolegomis ir dalinamės su jais dienos įspūdžiais. Kitą dieną tenka keliauti atgal į Lietuvą, nors norėtųsi dar likti ir pamatyti Union Berlin ir Dortmund Borrusia dvikovą. Berlyno barai nusėti šių dviejų komandų spalvomis ir liūdna, kad teks praleisti tokį reginį. Tačiau tą vakarą GWB turėjo, kur kas svarbesnį įvykį, kad būtų galima praleisti – tai 12-asis gimtadienis, į kurį ir atvykome tiesiai iš oro uosto. Tokie Boysų nuotykiai Berlyne. O dabar linkime gero kelio ir tik pergalės vykstantiems į Miuncheną!