2016 12 11 Klaipėdos „Neptūnas“ – Kauno „Žalgiris“

webui-klp2016

Po galingos išvykos į Alytų, kur nuvyko net 70 žaliai baltų, apsukų per daug nemažiname ir išvykai į Klaipėdą. Nors antrą kartą per tą pačią savaitę tokio galingo skaičiaus išlaikyti nepavyksta, tačiau į uostamiestį pajuda 48 žmonės.

 

Turėję pajudėti gerokai anksčiau tam, jog tikrai nevėluojame sužinome, jog mūsų šimtukininkas vėluos. Nelaukt šimtukininko būtų vis dėlto negražu, juolab, jog ir dovanos paruoštos, sveikinimo kalbos parašytos, o šimtukininko vėlavimo priežastis išties rimta – sekmadieninės pagirios su visais jų teikiamais privalumais. Šiaip ne taip sulaukę vėluojančiojo bei jį pasveikinę patraukiame link uostamiesčio.

 

Tik išvažiavę suprantame, jog oro sąlygos ir kelias nebeleis mums laiku pasiekti Klaipėdos. Nors vairuotojas stengiasi kaip įmanydamas ir spaudžia pedalą Klaipėda artėja labai jau iš lėto. Kelionės metu paaiškėja, jog praktiški žmones geria „Nestea“, nes laiko sustojimams per daug neturime. Pakeliui pagriebiame keletą keliauninkų ir toliau snieguota autostrada lekiame prie jūros.

 

Nuotaikos autobuse itin pakilios ir geros. Šimtukininko šeštadieninių nuotykių istorija visiems varo juoko priepuolius, o palaikymą pradedame su pirmojo kėlinio pradžia. Tiesa, pradedame dar autobuse. „Švyturio“ areną pasiekiame jau įpūsėjus pirmam kėliniui, o nuodugnus pareigūnų patikrinimas leidžia mums į savąją VIP ložę įeiti jau tik antrojo kėlinio pradžioje. Didžiausias nusivylimas, jog nepamatome Klaipėdos žaislų lietaus…

 

Mums pradėjus savo palaikymą antrajame kėlinyje nugalėtojas jau buvo praktiškai aiškus, tačiau tai netrukdo kurti išties neblogą palaikymą. Plyšusi būgno membrana trukdo kiek daugiau, tačiau ir iš šios bėdos susisukam gana neblogai. Ilgoji pertrauka ateina kažkodėl labai jau greitai, o per ją pamatome tokias pareigūnų pajėgas, jog panašu, kad arenoje būtų ruošiamasi Zamolskio sulaikymui. Sulaikyti pareigūnams nieko šį kartą nepavyksta – kalėdinių premijų nebus.

 

Po ilgosios pertraukos jau užtraukiame savo dainą apie tai, jog dar net ne mačo pabaiga, o varžovai ir vėl turės palikti areną nuleistomis galvomis. Su oponentais iš VB apsikeičiame skanduotėmis, kurias paskui po kaulelį internete gali išnarstyti visi didieji krepšinio ekspertai ir pareikšti savo labai svarbią ir mums įdomią nuomonę.

 

Ketvirtame kėlinyje mūsų palaikymas kiek prisilpsta, tačiau vis dar išlaikomas padorus lygis, o likus porai minučių jau traukiame pergalės dainas bei tribūnoje įsisiubuoja lambada.  Oponentų sektoriuje aktyvių fanų skaičius gana nemažas, tačiau gana didelė dalis jų su papais arba redbulį jiems perka dar mama. Po rungtynių jokių didesnių provokacijų nesulaukiame, net vidurinius pirštus galima suskaičiuot ant vienos rankos pirštų.

 

Arenoje esame laikomi gana ilgai dar po finalinio rungtynių švilpuko. Galiausiai su švyturėlių palyda išvažiuojame iš žiemiškos Klaipėdos ir traukiame namo. Keletas sustojimų, keletas žaidimų autobuse bei geros nuotaikos – tokia ta kelionė namo.

img_20161211_235941