2016 01 07 Bambergo “Brose Baskets” – Kauno “Žalgiris”

bamber-vebui

Vos pasibaigus reguliariam Eurolygos sezonui ir sužinojus priešininkus sekančiame TOP16 etape dauguma boysų nusivylė. Dalis nusivylė dėl itin stiprios grupės, kiti dėl būsimų išvykų krypčių. Pirmoji išvyka TOP16 – jau kelis kartus boysų lankytas Bambergas. Išvykos laikas nėra pats patogiausias, kadangi jai suroganizuoti turime vos dvi savaites į kurias įeina didžiosios metų šventės atėmusios laiką ir pinigus iš daugelio. Supratus, kad nepavyks surinkti didesnio kiekio boysų pasirenkame dar nebandyta keliavimo būda į šį Bavarijos kraštą – skrydį lėktuvu. Priminsime, kad iki tol boysai Bambergą boysai yra pasiekę tranzuodami ar važiavę automobiliu, mikroautobusu.

 

Kelionę kauniečiai pradeda traukiniu iš Kauno geležinkelio stoties sostinės link. Kelionės metu dar kartą aptariam būsimą kelionės planą, krepšinio, tribūnos gyvenimo aktualias ir kitus dalykus. Dar vienas persėdimas ir mes jau oro uoste. Praėję patikrą pastebime, kad vieno keliauninko pavardė ant bilieto ir ant tapatybės kortelės – skiriasi, bet šis ramiu veidu ir pareiškia, jog niekas čia rimtai netikrina ir pasako didelį ačiū žmogui pirkusiam bilietus ir sugebėjusiam su klaidom parašyti jo pavardę. Sukertam po sumuštinį, nuperkam lauktuvių iš Londono atvykstančiam kitam boysui ir keliaujam prie išvykimo vartų. Skrydis, kuris truko turbūt mažiau nei mūsų kelionė iš Kauno iki Vilniaus oro uosto prabėga greit ir nusileidžiame niuriame Frankfurto Hahn oro uoste nutolusiame nuo pačio Frankfurto daugiau nei 120km. Čia mūsų laukia dar viena 1,5 val. kelionė autobusu. Išlipame prie Frankfurto geležikelio stoties, susitinkame su senai matytu emigrantu ir keliaujame įsikurti hostelyje. Įsikūrus kaip tik nustoja visa dieną lijęs lietus ir keliaujame pasižvagyti po miestą. Ekskursija pavykus. Prieš vidurnaktį grįžtame į hostelį pasipildyt baterijų. Vis dėlto kai kam tenka pasiilsėti, o kai kas pratęsią kelionę ir grįžta paryčiais. Deja, miegoti ilgai netenka nes ryte mūsų laukia autobusas ir kelių šimtų kilometrų kelionė iki Bambergo. Patikrinam Frankfurto stoties kebabus ir įsitaisome autobuso gale. Džiugu, kad autobuse yra Wifi ir tai, kad autobuse gana patogiai galima pamiegoti, ką dauguma ir padaro.

 

 

 

Vidurdienį atsiduriame Bambergo traukinių stotyje ir iškart keliaujam ieškoti hostelio. Pirmiausia, šiaip ne taip randame jį patį, o vėliau šiaip ne taip randame kažką kas apskritai tame pastate būtų gyvo. Įsikūrimas nepraeina be nesklandumų, su pirmu lovos išbandymu lūžta viena iš lovų. Laimei gavom penkiavietį kambarį. Keliaujam apžiūrėti miesto centro. Du boysai jau antrą kartą šiame mieste, tad atkuriant prisiminimus apžiūrime visą senamiestį ir miesto centrą. Bambergas nedidelis, bet simpatiškas miestas, kuris nenukentėjo per II pasaulinį karą, todėl išsaugojo savo unikalią ir gražią architektūrą. Šis kraštas garsus ir savo dūminiu alumi, kurį išbandome, įspūdžiai skirtingi. Mieste sutinkame ir kolegas iš Legiono ir dar vieną boysą, kurie atvyko minivenu.

 

12607196_10204257418030509_703560777_n

Greit sutemsta ir artėja rungtynės, dėl kurių sukorėme tokį kelią. Arena užmiestyje, bet keliaujame pėsčiomis. Deja, šį kartą buvusiųjų Bamberge orientacinės žinios negelbėja ir šiek tiek nuklystame, dėl ko areną pasiekiame likus jau tik geram pusvalandžiui. Aplink tvyranti atmosfera įdomi, kadangi arena sujungta su prekybos centru ir žmonių su vežimėliais nemažiau nei pasidabinusių raudona atributika. Patekimas į areną be nesklandumų, nebuvome net patikrinti. Įsikuriame savo vietose, kurios yra beveik arenos palubėse, bet kur kas geriau nei tikėjomės. Pastarąjį kartą žaliai baltiems teko būti už aktyviausių Bambergo sirgalių sektoriaus ir vietos buvo kur kas blogesnės. Vos prasidėjus rungtynėms kyla tam tikri konfliktai su apsauga, kadangi už mūsų sėdi dar kelios eilės paprastų vokiečių. Apsauga nerimsta iki pat rungtynių pabaigos. Tribūnoje prisijungia šiek tiek vietinių lietuvių ir mūsų bendrai jau apie 20 žmonių, iš kurių 5 boysai. Verta paminėti, kad lietuvių arenoje dar mažiausiai kelios dešimtys, tačiau jie išsimėtę po visą areną. Prasideda rungtynės, stengiamės palaikyti komandą. Arenoje esame girdimi, bet tik išlaukus tinkamo momento. Dvi skanduotes visą mačą kapojanti arena su dešimčia bugnų ir kartoninių lapų pagalba skamba galingai, bet greit pabosta. Tribūnos vaizdą gyvina dvi mojuojamos vėliavos. Komanda aikštelėje daro gėdą mums ir visi formalumai sutvarkomi praktiškai jau pirmoje rungtynių pusėje. Vokiečiai kauniečius traiško virš 30 taškų ir vis rečiau girdimės ir mes, pasipila ne vienas keiksmažodis. Nors kolegos turi atsivežę šiek tiek pirotechnikos, džiaugtis nelabai yra kuo. Pasitinkame komandą, bet ir čia nieko naujo. Kolegos paveža iki miesto centro, kuris kaip penktadienio vakarui atrodo žiauriai ramiai, dar šiek tiek pasivaikštome, užkandame ir judame ilsėtis į hostelį. O jame ramu, ir kaip atrodė prieš tai nepanašu, kad kas nors gyvena dar be mūsų… Dalis dar šiek tiek pasilinksmina, dalis keliauja pamiegot.

12647649_10204257387109736_352035165_n

Šeštadienis. Ir vėl kelionė iš pat ryto, šį kart laukia traukiniai. Keliaujame iki Viurcburgo, kur persėdame į traukinį link Frankfurto centrinės geležinkelių stoties. Dar kartą padegustuojame stoties kebabų (kai kas jų kelionės metu suvalgė beveik 10, o kai kas labai liūdi, kad taip ir neparagavo garsiųjų Frankfurto dešrelių..) viskas vyksta sklandžiai ir belieka tik pasiekti oro uostą, praeiti patikrą su bilietais, ant kurių pavardės skiriasi nuo ID ir vėliau atsisėsti į lėktuvą. Jame mėgaujamės galimybe žmoniškai išsitiesti kojas ir jau sutemus nusileidžiame į šaltuko kaustomą Lietuvą. Ačiū keliavusiems, tikimės greitu metu pasirodys video iš šio tripo. Iki kitų eurotripų!