05-02 Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Kauno „Žalgiris“ (71:77)

Išvyka į Vilnių nepritraukia didelio boysų skaičiaus. Į Siemens areną užsimano tik 30 narių, dėl ko nusprendžiama kooperuotis su Green Legion. Autobuse tenka sėdėti ir su keliais turistais, kurių draugija mums pasirodo nepriimtina. Tai atsiliepia atmosferai autobuse. Sritis kur sėdi turistai ima priminti senąsias išvykas su Žaliąja mirtimi, kuomet važiuodavo bet kas arba kitais žodžiais – būdavo kiaulidė. Situaciją gerai atspindėjo besiguodžiantis T.: „Prie jų negaliu būti savimi“.

 

Areną pasiekiame tik šiek tiek vėluodami ir vyravusios ramios nuotaikos autobuse, pakeliui į areną iššaukia priešingas. Patenkant į vidų iškyla viena maža problema, kuomet I. kelnėse apsauginiai aptinka pirotechniką ir neleidžia jam patekti į vidų. Nuodugnesnės patikros metu įvyksta kiek kurioziška situacija ir apsauginiui įtarus, jog I. iš kelnių neištraukė visos pirotechnikos, kaunietis paprasčiausiai parodo (…) ir grįžta į autobusą. Apsaugos vadas demonstratyviai racijos pagalba arenos apsauginiams praneša: „To su “lonzdalė” ir pilkomis kelnėmis neįleiskit!“. Tačiau tai nesukelia papildomų problemų ir boysas į areną prasmunka kitais būdais.

 

Tik patekę į savo sektorių pradedame palaikymą su dideliu užsivedimu. Mačas klostosi kur kas sudėtingiau nei Kaune, įtampa aikštėje milžiniška. Apsaugos vadas pastebi į sektorių patekusį I. ir mėgina prie jo prieiti, tačiau boysams apsupus saviškį, to padaryti jam tampa neįmanoma. Ilgosios pertraukos metu tikėdamiesi, jog apsauginiai reidą kartos, nesiskirstome. Tuo pačiu, pertraukos metu dar ir pafanatėliname. Vienu metu ketvirtajame kėlinyje atrodo, kad pergalė slysta iš rankų, tačiau netaiklūs varžovų baudos metimai, brolio sėkmingai sužaista atkarpa ir jau Siemens’as skęsta žaliai baltuose dūmuose. Pagaliau sukuriame tokį pirotechnikos šou, kokio ir norėjome. Nors dar prieš pat degant piro, apsauginiai kaip tik išmanydami trypčiojo ir lakstė aplink mus, bandė užkirsti kelią tiems baisulingiems, kaip žiniasklaida parašytų – fakelams, deglams ir dūminiams užtaisams. Šie net vardus mikliai sužinojo ir derėjosi, kad nedegtumėme. Grasino, kad kitą kartą negausime tų varganų 10 nemokamų bilietų. Galų gale fajeriai ir stroboskopai derybose patys padėjo tašką.

 

Pralaimėję antrą kovą, apsauginiai ėmėsi nešvarių žaidimų. Pasitelkę pareigūnus, susirado atsitiktinius atpirkimo ožius, kambariukyje aplamdė jiems šonus ir išsivežė į komisariatą. Juk arenos samdomai apsaugos įmonei reikia kažkokią ataskaitą parašyti, kodėl gi nebuvo užtikrinta tvarka. Pavyzdžiui, boysą L. pareigūnai čiupo kuomet jis lauke pasitinkant žaidėjus koja lengvai paspyrė ant žemės numestą dūmšaškę. Vienas iš ramiausių boysų buvo apkaltintas nebūtais, terorizmui prilyginamais veiksmais. Nėra ką ir kalbėti apie atvejus kai tvarkdariai sučiumpa nusižengusius, tačiau šį kartą Vilniaus pareigūnų prevencijos priemonės buvo neadekvačios. Taip, tai reiškia, kad ketvirtą kartą iš eilės teko užsukti į Žirmūnus…

 

P.S. Verta pagirti keturis GWB narius, kurie po šios išvykos atsidūrė areštinėje, tačiau baudų kvitai jiems netapo kliūtimi važiuoti į kitą išvyką. Pagarba!