04-23 Kauno „Žalgiris“ – Klaipėdos „Neptūnas“ (99:83)

Antradienį prasidėjo LKL pusfinalio etapas, kuriame mūsų mylima komanda susirėmė su ne tokia mylima komanda iš Klaipėdos – Neptūnu.  Komandos, kurios sirgaliai deklaruoja juodai baltai raudonų palaikymą ir neapykantą Kaunui, yra reti mūsų miesto svečiai, tačiau nuojauta kuždėjo, kad šį kartą jie pasirodys ir pasirodys ne vieni. Neklydome. Prieš rungtynes susirinkę sau įprastoje vietoje, bet vis tik neįprastai mažu skaičiumi, patraukiame į Nemuno salą, iš kur gauname žinių, jog keletas WW atstovų klaidžioja Kauno gatvėmis. Nueiname pasilabinti, tačiau šie kaip žiurkės mikliai pasislepia degalinėje. Pašnekinus miesto svečius suprantame, kad jiems labai nedrąsu, tad einame į mačą.

 

Arenos prieigose įvyksta rimtesnis susirėmimas su jungtinėmis vilniečių bei klaipėdiečių pajėgomis. Apie 20 mūsiškių susiduria su kiek gausesniu sąjungininkų būriu. Atsilaikome, tačiau sakyti, jog pasiekiame pergalę negalime. Po daugiau nei minutę trukusio susirėmimo įsikiša pareigūnai. Bent šį kartą niekas iš mūsų nėra sulaikomas. Patraukiame į areną: 319 sektoriuje apie 50-60 žmonių, palaikymas kuriamas vietomis gana neblogas, naudojamos mojuojamos vėliavos.  Pirmo kėlinio pabaigoje į areną patenka ir priešai. Vertinant objektyviai, 90 procentų girdimų skanduočių ir dainų nesusiję nei su Klaipėda nei su Neptūnu. Ar tai teisingas pasirinkimas, spręsti ne mums. Tuo tarpu aikštėje komanda daro savo darbą – triuškina klaipėdiečius, kas tribūnai suteikia nemenką užsivedimą. Kadangi arena tuščia, o apačioje esantys žaliamirčiai vėl merdi ir dėl to yra linkę dažniau jungtis nei permušinėti palaikymą, pustuštėje arenoje vis tik sugebame sukurti padorų garsinį palaikymą.