04-18 Kėdainių „Nevėžis“ – Kauno „Žalgiris“ (71:91)

Į pirmąją atkrintamųjų dvikovą išvykoje registracija vyksta vangiai, bet šiaip ne taip paskutinę dieną mikriukas užsipildo žaliai baltais homo sapiens’ais ir traukiame į agurkų sostinę – Kėdainius. Susirinkti kaip visada vėluojame (ups…), todėl tik pradėję kelionę suprantame, jog jei norime nevėluoti, sustojimų daryti negalėsime. Kelionė į priekį gana rami, vis tik vidurys savaitės, neduok Dieve susirinks autobusas. Kas gurkšnoja alų, kas aptarinėja svarbiausius tribūnus reikalus, o kas tiesiog ištrūkę iš studijų, darbų ar savo damų glėbio, ramiai “chill’ina”. Pasiekiame Kėdainius: apsauga kaip visada ten gana geranoriška, todėl į areną patenkame nesunkiai. Tribūną pasiekiame likus kelioms minutėms iki mačo, ten randame jau įsikūrusius kolegas – žaliamirčius ir legionierius.

 

Pasikabiname vėliavą ir pradedame palaikymą. Nors Kėdainių salė ir maža, tačiau kurti gera palaikymą kažkodėl ten yra sunku. Šį kartą negausios mūsų pajėgos sugeba tai daryti visai padoriai, palaikymas nebanguojantis, praktiškai visas rungtynes išlaikomas neblogas garsas. Šeimininkų tribūnoje virš 20 fanatų, kurie kuria gana neblogą palaikymą. Vėliau bandome išsiaiškinti kodėl kėdainiškiai apleidę išvykas, tačiau aiškaus atsakymo taip ir negauname.

 

Daug įdomesni santykiai visų rungtynių metu vystosi su keliais vietiniais buduliais, kurie pasirodo nesupranta, jog įžeidinėti mūsų klubo, spalvų ir žaidėjų nėra lemta niekam. Juk anksčiau ar vėliau tau bus atlyginta. Pirmus du kėlinius intensyviai provokavę mūsų tribūną, per ilgąją pertrauką buduliai gauna ko nusipelnę. Vėliau griebia telefonus ir žada susitikimus po rungtynių, grasina “zajavais”. Laukėme ir laukėme grįžtančių su didesnėmis pajėgomis treninguotųjų draugų, bet taip ir nesulaukėme. Toks incidentas turbūt pirmas šiame, draugiškame mums mieste. Žalgiris 20 taškų skirtumu įveikia kėdainiečius. Po rungtynių kaip įprasta Kėdainių išvykai, komandą (ir ne tik) pasitinkame gana linksmai. Nusiraminęs po rungtynių, Marko šaudo prikolus, o broliai bando prasukti laikrodį. Pasitikę komandą šokame į mikrą ir traukiam namo, pakeliui dar sustodami vietinėje parduotuvėje apsipirkti likusiai kelionės daliai. Padarę vos vieną sustojimą, Kauną pasiekiame gana anksti ir jau ruošiamės artimiausioms išvykoms, kurių bus nemažai ir įdomių.

 

P.S. Tikimės, jog kuo greičiau iškils naujoji Kėdainių sporto salė, nes nuo šios jau vemti noris. Viso gero.